Muzikos karalystė, 2009

Pamenu 2003-ųjų metų rudenį. Po vieno renginio prie manęs priėjo Nacionalinės filharmonijos solistė Judita Leitaitė ir pasiūlė kitą pavasarį surengti koncertą Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. 2004 metais, kai Judita minėjo 20-ies metų kūrybinės veiklos jubiliejų, antrąją šv. Velykų dieną, koncertas įvyko. Be J. Leitaitės jame dalyvavo Karo akademijos vyrų choras, Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Koncertas – tarsi vėjo gūsis, kaip Šventosios Dvasios dvelksmas. Taip ir prigijo nuo to laiko – Velykų ir Kalėdų koncertai Vilniaus Bernardinų bažnyčioje ar brolių pranciškonų iniciatyva kitur rengiami, dažnai jungiami su labdaringomis akcijomis. O scenos prima Judita Leitaitė – kone nuolatinė tų, jau tradicija tampančių, koncertų dalyvė. Jos dosnios širdies ir kerinčio balso užtenka ne tik Vilniaus Bernardinų mylėtojams, bet ir senelių, vaikų globos namų, kalėjimų gyventojams...

O pažįstami esame seniai, nuo kokių 1994 - ųjų metų, kuomet į VU Religijos studijų ir tyrimų centro organizuojamą ekumeninį renginį atvyko Judita su žymiu kompozitoriumi, džiazo pianistu Gintautu Abariumi ir giedojo – „Tėve mūsų", spiričiuelius. Įkvėptai giedojo, patraukdama Dievop visus tą dieną klausiusius. Ir mane, žinoma. Jau vėliau G. Abarius padovanojo Juditos ir jo vadovaujamo džiazo trio įrašytą garsajuostę - sukau ir šūkaują, liūdesiui, džiaugsmui ar netekčiai aplankius. Paguosdavo, suramindavo, išlaisvindavo. Ir su atlikėja vis bendraudavome per tuos metus. Visokio to bendravimo būta – vėlgi džiaugsmingo, skausmingo, nelauktai tylaus ar skambančio pačia gražiausia muzika. Dėkoju Dievui už tai. Ir, žinoma, gerbiamai Juditai.

Aš ne muzikas ir ne muzikologas. Bet drįstu pristatyti Jums, mieli klausytojai, naują Juditos Leitaitės albumą – krikščioniškų dainų ir giesmių rinkinį. Įvairių žanrų, stilių, epochų ir autorių kūriniai čia surinkti. Aš ne muzikas. Aš tik galiu kukliai paliudyti tai, ką girdžiu dainuojant (giedant) Juditai.

Balsas. Stiprus. Gali būti tylus. Subtilus tarsi tobulas instrumentas. Visuomet tikras, nemeluojantis.. Balsas, kuris, rodos gali viską išdainuoti -klasiką, šiuolaikinių autorių kamerinius kūrinius, liaudies dainas, rusų romansus, chansono stiliaus estradą... Balsas, sukrečiamai teigiantis gyvenimą kino filmo „Vilniaus getas" garso takelyje. Balsas, sveikinantis motinų Motiną – „Ave, Maria" ar besikreipiantis į angelą. Tau, angele mano. Mano Angele Sarge, Jūsų visų angele...

Emocija. Nemeluota. Sukaupta. Užvaldanti. Kas bebūtų - F. Šubertas, R. Šumanas, D. Sostakovičius, ar operetė, miuziklas – F. Leharas, I. Dunajevskis... Emocija virsta išraiška. Gyvenimo ir tikėjimo išraiška. Giedant krikščioniškas giesmes – itin. Juditos emocija atvira ir provokuojanti. Taip, ji gali užvaldyti. Bet toks atvirumas išduoda ir pažeidžiamumą. Pasitikėjimą, kartais patiklumą. Gal tiesiog prisirišimą prie mūsų, klausytojų? Simpatiją mums. Ačiū, Judita...
Viltis. Kad ir kokiu būdu ištiktų negandos, Judita dainuoja. Ji teigia gyvenimą tuomet, kai rodos, nebėra jėgų. Nebūtinai jai, dažniau mums. Tai krikščioniška. Galinga. Labai svarbu. Viltis skambanti balse. Niekuomet desperacija nepergali tos vilties. Niekuomet. Šiandien taip reikia vilties. Juodumos jau būta ir kupina aplink – muzikoje, dailėje, eilėse...

Nerasite jos čia, šiam įstabiame albume. Tik viltis. Iš Juditos - mums visiems.

Tikėjimas. Tikėjimas kartais apmąstomas. Tai vadinama teologija. Kartais tikėjimas išpažįstamas meldžiantis ir šlovinant Viešpatį. Bet visuomet jis tegali būti paliudytas gyvenimu. Judita išdainuoja, išgieda savo ir mūsų tikėjimą. Ėjimą, tikėjimą. Artėjimą į Kitą. Dievo artėjimą į mus. Klausykimės klausykimės klausykimės. Gal išgirsime?

Meilė. Amžina Juditos Leitaitės dainavimo tema. Mūsų tema amžinoji. Dievas yra meilė. Kažkas pasakė – „jei Jis nebūtų Meilė, Jo nebūtų iš viso"... Rodos, solistė Judita Leitaitė tai supranta visa savo siela. Melavau aš Jums andai apie josios patiklumą, ne visą tiesą pasakiau. Visuose savo gyvenimo keliuose Judita iki galo stengiasi būti patikli Vieninteliam. Jam, Viešpačiui, Betliejuj žmogumi gimusiam. Tai nelengva ir nepaprasta. Leiskitės į tikėjimo, vilties, meilės kelionę... Bet meilė nemyli paprastų dalykų. Mat pati meilė nepaprasta, nežemiška, dieviška. Ir jau Jūsų visų, mieli klausytojai, vardu dėkoju Juditai, kad ji yra žmogus ne tik sau, bet ir mums visiems. Kad tiesiog – yra ir liudija Meilę Dievui, žmonėms, medžiams, žolei, paukščiams, nuostabiems katinams ar upėms, jūroms, lietui. Visai panašiai kaip šv. Pranciškus, Saulės giesmę giedantis. Taip ateina ne tik Atpirkimo ilgesys - taip mums dovanojama laimė būti Prisikėlimo tikrovėje. Ačiū Dievui. Ačiū Tau, Judita. Gera būti dovana, gera dovanoti ir mylėti.

Kun. Arūnas Pranciškus Peškaitis OFM,

Viena ryškiausių šiandienės Lietuvos dainininkių JUDITA LEITAITĖ – Vytauto Didžiojo kryžiaus ordininke, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Nacionalinės filharmonijos solistė – šiemet minės savo kūrybinės veiklos 25-metį. Ji koncertavo Skandinavijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje, JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Dainavo daugelyje festivalių ir muzikos švenčių.

Solistė yra giedojusi ne tik didžiosiose Lietuvos šventovėse, bet ir daugelyje miestelių ir kaimų bažnytėlių. Jai teko keletą kartų koncertuoti garsiojoje Suomijos „Rock church" (Bažnyčia uoloje) Helsinkyje, taip pat Cross Tower Seinajoki bažnyčioje, pastatytoje garsaus architekto Aivaro Aalto.

Dainininkė dalyvavo tarptautiniuose sakralinės muzikos festivaliuose, kaip antai „Pax et Bonum", „Musica sacra", taip pat Tytuvėnų menų vasaros festivalis, „Aukštaitijos vargonai", „Skamba Sūduvos vargonai", „Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis" Molėtuose. Jos balsas skamba kompaktinėje plokštelėje, skirtoje popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje, albume „Ave Maria", Algirdo Martinaičio oratorijos kompaktinėje plokštelėje „Giesmės šv. Pranciškui (Šv. Pranciškaus Kalėdos)".

Judita Leitaitė savo 25 metų scenoje sukaktį rengiasi pasitikti išleisdama kompaktinių plokštelių seriją. Pirmas albumas skiriamas krikščioniškai muzikai. Čia skambės klasikiniai G. Caccini, J. S. Bacho, F. Schuberto, C. Francko kūriniai, Kalėdų tradicinės giesmės ir dainos. Bendradarbiaudama su Gintauto Abariaus džiazo trio, solistė susižavėjo juodaodžių spiričiueliais, kuriuos išgirsite antroje šio albumo kompaktinėje plokštelėje, greta jų – „Lopšinė negriukui" bei paties G. Abariaus sukurta giesmė „Aleliuja". Kiekvieną kūrinį dainininkė interpretuoja savitai, pasirinkdama tam tikrą spalvą, atlikimo manierą. Klausytojus džiugina vokalo virtuozės balso išraiškingumas, asmenybės šiluma ir nepailstanti tarnystė žmonėms. Solistė dalyvauja Lietuvos televizijos rengiamose labdaros akcijose, noriai vyksta koncertuoti pas tuos, kurie neįstengia ar tiesiog nepajėgia keliauti į koncertų sales -ji dažna viešnia mažuose miesteliuose, ligoninėse, vaikų globos namuose, senelių prieglaudose, kalėjimuose. Su organizacija „Vilties žvaigždė" (Švedija) ji dalyvavo koncertuose nuo Černobylio avarijos nukentėjusiems vaikams paremti.

Lietuvos radijo fonduose sukaupta apie 40 valandų Juditos Leitaitės įrašų. Albume TAU, MANO ANGELE skamba tik dalelė jos puikiojo dainyno.

„Baltosios Kalėdos“

„Nobody knows“

„Lopšinė negriukui“

Bernardinai.lt