Kovo 1 d. – šv. Albinas iš Anžero, vyskupas

Gimė Vannese apie 469 metus kilmingoje šeimoje, tapo vienuoliu, o vėliau (504 metais) abatu. Ištisus 25 metus Albinas šventai vadovavo abatijai ir jo dorybių garsas greitai pasklido tiek, kad 529 metais žmonių pageidavimu ir nepaisant jo prešinimosi buvo išrinktas Anžero (Angers) vyskupu.

Ėmęsis šių pareigų, daug dėmesio skyrė kovai su kraujomaiša santuokoje. Ši praktika buvo plačiai įsigalėjusi kilmingų šeimų aplinkoje; aktyviai dalyvavo Orleano susirinkimuose 538 ir 541 metais, o 549-ųjų susirinkime jam atstovavo Sapaudas.

Energinga Albino laikysena ne kartą išprovokavo grasinimų mirtimi bei susikirtimų su kitais vyskupais, tačiau gavęs popiežiaus šv. Cezarijaus paramą, su nauju ryžtu tęsė nelengvą ir pavojingą moralinio gyvenimo kėlimo darbą.

Mirė 550 metų kovo 1 dieną Anžere ir buvo palaidotas Šv. Petro bažnyčioje; tačiau jau kitais metais buvo pastatyta jo vardo bažnyčia ir šventojo palaikai buvo perkelti į jos kriptą.

Greta bažnyčios netrukus iškilo abatija (jos pirmuoju abatu tikriausiai tapo Sapaudas) – 1126 metais Albino kūnas buvo galutinai perkeltas būtent ten.

Iš Grigaliaus Turiečio (538-594 m.) liudijimų žinome, kad dar anuomet šv. Albino kultas buvo neįtikėtinai plačiai paplitęs; vėliau jis paplito ir Vokietijoje, Anglijoje, Lenkijoje. Šv. Albinas buvo vienas iš labiausiai žinomų viduramžių šventųjų.