Kovo 2 d. minime šv. Agnę iš Prahos.

Šventoji Agnė gimė 1200 m. Prahoje, kur ir mirė, spėjama, 1281 m. Ji gimė karališkoje šeimoje. Tėvas Otokaras buvo Bohemijos karalius, jos motina Konstancija Vengrė buvo šv. Elžbietos giminaitė. Agnės ugdymas buvo patikėtas cistersų vienuolynui, kuriame ji gavo ne tik religinio gyvenimo pagrindus, bet ir pamatinį išsilavinimą.

Tėvai Agnę sužadėjo su Vokietijos imperatoriumi Fridrichu II. Tačiau, kai atėjo santuokos laikas, Agnė griežtai atsisakė tekėti ir niekas negalėjo jos perkalbėti. Savo atsisakymą ji grindė tuo, kad yra pasiryžusi savo gyvenimą pašvęsti tarnavimui Dievui. Imperatorius buvo labai įpykęs, jog jo vedybų planai buvo sužlugdyti, tačiau, sakoma, jog, išgirdęs, kad Agnė paskyrė save Dievui, Fridrichas II sakė: „Jei ji būtų mane atstūmusi dėl kito mirtingojo, aš žiauriai atkeršyčiau kardu, tačiau dabar negaliu nieko padaryti, nes ji pasirinko Dangaus Karalių savo sužadėtiniu“.

Agnė tapo Šv. Klaros iš Asyžiaus, Šv. Pranciškaus bičiulės, pasekėja. Ji Prahoje įkūrė vienuolinę bendruomenę, tapo jos vyresniąja ir buvo krikščioniškų dorybių bei religinio paklusnumo pavyzdys visiems kitiems. Yra išlikę šv. Klaros laiškai Agnei, kurie vertinami kaip ypač svarbus pranciškoniškojo dvasingumo šaltinis.

Viešpats Agnei suteikė įvairių malonių ir dovanų. Pavyzdžiui, ji išpranašavo savo brolio pergalę prieš daug galingesnę Austrijos kunigaikščio kariuomenę.

Popiežius Jonas Paulius II ją kanonizavo 1989 metų lapkričio 12 dieną.

Bernardinai.lt