Kovo 8 d. minime šv. Dievo Joną, vienuolijos steigėją (1495-1550).

Džiovanis Ciudad, gimęs Portugalijoje 1495 m., būdamas aštuonerių metų paliko namus ir po klajonių atsidūrė Ispanijoje. Žmonės, jo nepažinodami, ėmė vadinti jį Dievo Jonu. Jis gyveno nuotykių pilną gyvenimą, dirbdamas įvairius darbus – nuo piemens, kareivio iki knygų pardavėjo (Granadoje jis atidarė nedidelį knygynėlį).

Kartą išgirstas Pal. Jono iš Avilos (vėliau tapusio jo dvasiniu mokytoju) pamokslas radikaliai pakeitė jo gyvenimą. Dievo Jonas pardavė viską, išdalino vargšams ir ėjo Granados gatvėmis elgetaudamas bei kviesdamas žmones geriems darbams. Tai, ką jis surinkdavo, išdalindavo miesto vargšams. Tačiau Granados gyventojai, norėdami gero jam pačiam, uždarė jį į psichinėmis ligomis sergančiųjų ligoninę. Po kurio laiko jį aplankė pal. Jonas iš Avilos ir padėjo jam sugrįžti į realų gyvenimą.

Dievo Jonas, pats išbandęs ligoninės sąlygas ir susidūręs su sergančiųjų realybe (jie buvo apleisti, skriaudžiami ar palikti likimo valiai), nusprendė, kad vargšai ligoniai nusipelno daugiau, nei kad jis sulaukė, ir paskyrė savo gyvenimą tarnauti jiems. Po kurio laiko jis baigė medicinos studijas, 1539 m. įsteigė pirmą ligoninę Granadoje. Pagarsėjo kaip puikus medikas, ypač psichinių ligų srityje. Vėliau jo gydymo metodą įvertino Froidas ir jo pasekėjai.

Ėmė atsirasti vis daugiau žmonių, norinčių sekti Dievo Jono pavyzdžiu, ir juos jis subūrė į Ligoninės tarnautojų ordiną, vėliau pagarsėjusį kaip Dievo Jono ligoninės tarnautojų ordinas. Dabar šie broliai visame pasaulyje rūpinasi ligoniais ir vargšais.

Dievo Jonas mirė 1550 m. kovo 8 d., savo gimtadienio dieną, būdamas 55-erių. 1630 m. popiežius Urbonas VII paskelbė jį palaimintuoju, 1690 m. jį kanonizavo popiežius Aleksandras VIII.

XIX a. Dievo Jonas buvo paskelbtas ligonių, ligoninių, slaugių ir jų asociacijų, knygų pardavėjų, galiausiai – Granados globėju.