Kovo 16 d. minime palaimintąjį Torelo, atsiskyrėlį.

Torelo gimė 1202 m. Italijoje, Popi mieste. Jo vaikystė buvo paprasta ir neišsiskirianti. Tačiau po tėvo mirties Torelo ėmė keisti savo gyvenimą. Jis įsitraukė į besilinksminančias ir lėbaujančias kompanijas, ištisas dienas dykinėjančias, o ne dirbančias. Torelo stengėsi neatsilikti nuo naujųjų draugų ir pelnyti jų pagarbą.

Kartą, kai jis sportavo lauke, iš vištidės išskrido gaidys, nusileido ant Torelo rankų ir tris kartus užgiedojo. Torelo neteko žado. Jis nuėjo, nepabaigęs žaidimo. Jis ėmė be perstojo galvoti, kad gaidys atskrido pas jį neatsitiktinai. Torelo buvo įspėtas, panašiai kaip kartą buvo įspėtas šv. Petras, kad jo neatsakingas gyvenimo būdas nutolins jį nuo Jėzaus.

Torelo nutarė iš karto keisti savo gyvenimą. Jis nuėjo pasimatyti su San Fedelės abatu, kuris padėjo jam priimti tinkamą sprendimą. Torelo išėjo į ramią, miškingą vietovę ir pasirinko vietelę, netoli didelio medžio. Ten besimelsdamas, jis praleido aštuonias dienas. Tuomet jis ir nusprendė tapti atsiskyrėliu. Jis grįžo į Popi ir pardavė visą savo nuosavybę, pasilikdamas tik tokią sumą, kurios užtektų nusipirkti mažam žemės ploteliui po didžiuoju medžiu, kurį buvo radęs miške. Šalia medžio Torelo pasistatė lūšnelę, kur praleido visą likusį gyvenimą. Jis pats užsiaugindavo daržovių maistui ir pasisemdavo vandens iš upelio atsigerti. Jis meldėsi ir atgailavo, miegui skirdamas tik 3 val.

Torelo jautė, kad Dievas nori, kad jis būtų atsiskyrėlis. Taip ramiai jis nugyveno savo gyvenimą. Kol buvo gyvas, tik keli žmonės žinojo apie jo atsiskyrėlišką ir paslėptą nuo žmonių akių gyvenimą miške. Jis mirė būdamas aštuoniasdešimties, penkiasdešimt metų pragyvenęs atsiskyręs. Pal. Torelo mirė 1282 m.

Galbūt mes neturime ypatingų patirčių, tačiau yra daugybė būdų patirti, ar mūsų veiksmai ir  pažiūros veda mus Dievo link - per svarbius mums žmones, įvykius ar maldą.