Kovo 17 d. minime šv. Patriką, vyskupą, Airijos apaštalą.

Šv. Patrikas (Patrikas Airis, air. Naohm Padraig) – airių šventasis ir globėjas.

Šv. Patrikas gimė 390 metais romėnų užimtoje Britanijos dalyje. Šešiolikos metų jis buvo pagrobtas airių piratų ir Airių saloje parduotas į vergiją, kur ganė gyvulius. Po šešerių metų jam pavyko pabėgti į Galiją (dabatinę Prancūziją), kur atsidėjo teologijos mokslams ir vėliau buvo įšventintas į kunigus. Po šventinimų jis išvyko į Airiją kartu su vyskupu Paladijumi, kurį Popiežius Celestinas I siuntė ten skleisti krikščionybės, o po Paladijaus mirties stojo į jo vietą, tapo Airijos vyskupu.

Šv. Patrikas laikomas Airijos apaštalu, jo misija Airijoje truko nuo 432 iki 461 metų. Nors pavienės krikščionių bendruomenės Airijoje gyveno dar prieš Šv. Patriko atvykimą į Airiją, tačiau būtent Šv. Patriko veikla buvo impulsas plataus masto airių atsivertimui į krikščionybę. Šv. Patrikas krikštijo airių žmones, kūrė vienuolynus, kurių nariai, skelbdami Evangeliją, vėliau pasklido po visą Europą.

Šv. Patrikas mirė 461 metais, buvo palaidotas Daunpatrike (Olsteryje). Kovo 17-oji, kuri laikoma jo mirties diena, tapo tradicine airių švente.

Apie Šv. Patriko kovą su pagonybe žinoma daugybė istorijų, su juo siejami įvairūs simboliai. Būtent Šv. Patriko dėka žalias trilapis dobilas tapo Airijos simboliu: rodydamas dobilo lapą, Šv. Patrikas, airiams aiškino Švč. Trejybės slėpinį. Legenda pasakoja, kad Šv. Patrikas, skambindamas varpu, iš Airijos salos išvijo roplius ir nuodingus gyvius. Todėl ikonografijoje vaizduojama, kaip Šv. Patrikas pastoralu persmeigia gyvatę.

Kitame pasakojime sakoma, jog tam, kad įtikintų Dievo buvimu abejojančius pagonis, Šv. Patrikas žemėje išrausęs duobę, iš kurios pliūptelėjo skaistyklos liepsnos ir pasigirdo kenčiančių sielų aimanos. Todėl Šv. Patrikui yra meldžiamasi, kad šis gelbėtų nuo pragaro kančių ir apsaugotų nuo gyvačių ir pasiutligės.

Pirmosios žinios apie Šv. Patriko dienos šventimą siekia IX amžių. Galutinai ši šventė įtvirtinta 1962 m., kai Popiežius Jonas XXIII jį patvirtino tradiciniu Airijos globėju.