2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

Šv. arkangelas Gabrielius

2009-03-24
Rubrikose: Religija » Liturginis kalendorius 

Pagal senąjį liturginį kalendorių kovo 24 d. buvo pagerbiamas šv. arkangelas Gabrielius. Dabar jis minimas kartu su kitais arkangelais rugsėjo 29 dieną. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmės išvakarėse norime plačiau pristatyti šį arkangelą, Dievo pasiuntinį, atnešusį Mergelei Marijai Dievo žinią.

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“ (Jn 1, 47–51).

Hebrajų גַּבְרִיאֵל Gavri'el, graikų Αρχάνγελος Γαβριήλ Gabriēl, lotynų Gabrielus, rusų Гаврии́л, arabų جبريل, Jibrīl, جبرائيل Jibrail, Jibreel, Jabrilæ, Djibril جبرائيل, aramėjų Gabri-el.

Šv. arkangelo Gabrieliaus vardas turi priesagą – el- (Gabri – el), kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas. Taip arkangelas įkūnija visas Dievo savybes. Gabrieliaus vardas reiškia „Dievas yra mano jėga“ arba „Dievo žmogus“. Žemiškoje ir dangiškoje sferoje jis yra prisikėlimas, liepsna, dosnumas, tyrumas, pusiausvyra, kovotojas su godumo ir gobšumo demonais. Šv. arkangelas Gabrielius yra Dievo visagalybės skelbėjas, Dievo tarnas, Dievo pasiuntinys ir Dievo jėga.

Arkangelai yra pirmieji pereinantys dangiškąją ir žemiškąją nematomą ribą, kuri žmonėms neperžengiama ir apsireikšdami tikruoju savo pavidalu žmonėms praneša Dievo valią.

Dievo jėgos lydimi, šv. arkangelas Gabrielius su kitais arkangelais dangiškojo angelų sukilimo metu nubaudžia sukilusius angelus (Apr.12, 7-12a (12b)).

Pradžios knygoje (Pr 19, 1–20) yra pasakojama, kad du Dievo siusti angelai, atvykę į Sodomą, perspėjo Lotą ir jo šeimą apie gresiančią Dievo bausmę Sodomos ir Gomoros miestams. Senosiose žydų legendose teigiama, kad būtent šv. arkangelas Gabrielius ir buvo tas, kuris sunaikino šiuos prasikaltusius ir nuodėmingus miestus. Taip pat Judaizmo tradicija teigia, kad šv. arkangelas Gabrielius buvo vyras, iš tikrųjų vienintelis vyras angelas Danguje.

Šv. arkangelas Gabrielius yra Dievo žinios skelbėjas ir įsikūnijimo arkangelas, nes jis apreiškė šią paslaptį pranašui Danieliui.

„Štai vyras Gabrielius, kurį buvau anksčiau matęs regėjime, atskrido prie manęs vakaro aukos metu. Jis pamokė mane, kalbėdamas ir tardamas man: „Danieliau, atėjau duoti tau išminties ir supratimo. Kai tu pradėjai savo maldavimus, išėjo žodis, ir aš atėjau tau jį pasakyti, nes tu esi labai brangus žmogus. Taigi įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą!“. (Dan 9, 21–26).

Šv. arkangelas Gabrielius pasirodė šv. Zacharijui ir pranešė jam apie sūnaus, šv. Jono Krikštytojo būsimą gimimą ir gyvenimą.

„Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir daugybę Izraelio sūnų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą“.

Tada Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna“. Angelas jam atsakė: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią. Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu“. Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje. Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.“ (Lk 1, 11 – 22).

Šv. arkangelas Gabrielius yra Dievo žinios nešėjas, nes būtent jis pranešė Švč. Mergelei Marijai, kad ji pagimdys kūdikį.

„Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.

Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elžbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.“. (Lk 1, 26–38).

Tikima, kad šv. arkangelas Gabrielius atėjo pranešti šv. Juozapui apie jo Sužadėtinės dieviškąją motinystę ir tai, kad jis turės būti tėvu Dievo Sūnui, kuriam jis pats suteiks Jėzaus vardą.

„Kai Jėzaus motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu, dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 18–21).

Taip pat tikima, kad šv. arkangelas Gabrielius pasirodė piemenims, ir jiems apreiškė apie išganytojo gimimą.

„Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.  Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 9 – 12).

Islamo religijoje taip pat minimi arkangelai. Arkangelas Gabrielius (Jibrail) yra vienas iš keturių aukščiausių islamo hierarchijoje arkangelų. Pasak Korano, Alachas savo nuožiūra parinkdavo pranašus ne tik iš žmonių, bet ir iš angelų tarpo. Islame arkangelas Gabrielius yra pranašas ir Dievo valios skelbėjas. Reikėtų nepamiršti, kad Korano tekstai perpasakoja daug žydų Toros ir Tanacho istorijų, kuriose dominuoja Izraelio tautos pasitraukimas iš Egipto vergystės ir tai artima Senajam Testamentui. Pranašas Muhamedas, kaip teigiama Korane (66:4), gavo žinias būtent iš arkangelo Gabrieliaus. Pagal Koraną, kai apie 610 m. Muhamedas pasitraukė į vienumą, į Hiros uolą dykumoje už kelių kilometrų nuo Mekos, jam prisisapnavo sapnas (pagal kitą teigimą — patyrė viziją), kuriame jis pamatė arkangelą Gabrielių (rasul Allah Jibrail), kuris liepė jam deklamuoti duotą tekstą - musulmonų šariato įstatymus ir kitas musulmonų tikėjimo normas, ir kuris paragino pradėti naują religiją – islamą.

Pagal liaudies tradicijas šv. arkangelas Gabrielius yra vaikų gimimo ir vilties angelas, paprastai sulaukiantis prašymų iš moterų, trokštančių pastoti, ir turi ypatingų pareigų, susietų su vaikų gimimu, vedantis negimusias dvasias devynis išnešiojimo mėnesius. Sakoma, kad įlinkimas tarp nosies ir viršutinės lūpos yra šv. arkangelo Gabrieliaus ženklas, mat jis prisiliečia prie vaiko, įspėdamas jį nutilti prieš šventus dėsnius. Dažniausiai vaizduojamas pučiantis trimitą, nes jis paskleisiąs paskutinius trimito garsus, pranešdamas laiko pabaigą ir skelbdamas visuotinį teismą. Šv. arkangelo Gabrieliaus spalvos yra kaip mėnulio: sidabrinės ir baltai spindinčios.

Šiandien, išplitus religiniam potyriui, kaskart atrandami angelai ir arkangelai, kaip kažkas realaus – nerealaus ir tikra – netikra, nors tiesiogiai neapčiuopiami mūsų pojūčiais ir sunkiai suvokiami šiame modernėjančiame pasaulyje, kuriame viską norime paliesti ir tik taip galime įsitikinti egzistavimu. Neįmanoma suvokti angelų buvimo anapus mūsų tikėjimo. Nors norisi tikėti, kad yra kažkas, kas mus saugo ir globoja iš aukščiau, tyliai stebi ir kai reikia pakelia mus suklupusiuosius, paguodžia verkiančius nelaimėje, džiaugiasi kartu su mumis ir šypsodamiesi aplanko mus sapnuose mums patiems to nepastebint ir nesuvokiant.

Dievas, esantis aukščiau visų apmąstymų ir atsakymų, mūsų smalsumą ir domėjimąsi palieka kryžkelėje, nes jis skatina gyventi tuo, ką jau žinome, ir linki atsakingai eiti žemiškuoju taku, lydimiems nematomų didžiųjų arkangelų ir angelų, nes svarbiausia yra tiesiog tikėti.

Parengė Juozapas Blažiūnas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas, jubiliejus 2010 m. liepos 5 d.

Balandžio 18 d. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija vyks daugelyje Lietuvos miestų.

Velyknaktis Klaipėda

Didžiojo tridienio ir VELYKŲ iškilmių pamaldų Lietuvos vyskupijų parapijose tvarkaraščiai. Kviečiame dalyvauti.

Kryžių kalnas, jubiliejus 2010 m. liepos 5 d.

Didįjį penktadienį nuo ankstyvosios krikščionybės laikų minimi Kristaus kančios ir mirties įvykiai, sekant Evangelijos pagal Joną chronologija.

Paskutinė vakarienė. Kojų plovimas

Didysis ketvirtadienis atveria Velykų tridienio – Kristaus kančios ir prisikėlimo minėjimo duris. Šią dieną minima Eucharistijos įsteigimo ir kunigystės šventė.

Mons. Gintaras Grušas

Diskusijos apie mokyklą, jos vietą visuomenėje, bendruomenės santykius ir bendradarbiavimo iššūkius netyla ne tik mokytojų kambariuose, bet ir viešoje erdvėje.