Šviesos spindulėlis, prasiskverbęs pro mažą plyšelį, įspaudžia savo žymę, virsdamas sidabro trupinėliu. Nesupraskite klaidingai, ne apie bundantį pavasarį užsisvajojau. Mėginu pažadinti jūsų meilę klasikinei, analoginei, jei jums patogiau – „sidabrinei“ fotografijai. Kai išfotografuosite ir rankomis išryškinsite keletą dešimčių juostų, puikiai suprasite, ką turiu omenyje. O kad galėtumėte tuo užsiimti savarankiškai, būtinai jums padėsime, pamokysime ir patarsime. Pradėdami naują straipsnių ciklą, pirmiausia labiau orientuosimės į naujokus šioje srityje, tačiau tuo anaiptol neapsiribosime. Vieną kitą cheminę mįslę užminsime ir klasikinės fotografijos meistrams, o gal jau dabar atsiras norinčių mesti iššūkį XIX amžiuje neseniai pabuvojusiam Martynui Jurui, kuris neįprasto eksperimento įspūdžiais dalijasi straipsnyje apie emulsijos gamybą?

Pirmoje dalyje aptarsime juostų tipus, fotografinius procesus ir jų žymėjimą, pateiksime pradines fotografavimo žinias. Vėliau supažindinsime su negatyviniu ir pozityviniu procesu, būtiniausia „juostininkų“ įranga ir kaip ja naudotis.

Sėkmės formulė

Antrindamas laboratorijoje įsisukusiam Martynui dar kartą priminsiu, kad mums visiems įprasta analoginė fotografija yra želatininis sidabro druskų (jautrių šviesai sidabro halogenidų – AgBr, AgCl ir AgJ) procesas, kuris buvo išrastas vos prasidėjus ketvirtajam fotografijos gyvavimo dešimtmečiui. Ir gyvuoja iki šių dienų, tiesa, neatpažįstamai pasikeitęs. Pagrindinė šio proceso sėkmės formulė – sidabro druskos želatinoje įgauna didesnį jautrumą nei kitoje terpėje. Laikui bėgant kai kurie technologiniai niuansai kito: stiklines pagrindo plokšteles keitė lanksčios triacetatinės (TAC), vėliau polietilenteriftalatinės (PET) plokštelės ir juostelės, buvo išrastas spalvotas vaizdo gavimo procesas.

Prieš pradedant fotografuoti į vienokią ar kitokią fotografinę juostelę, žinoma, reikia turėti tam tinkantį fotoaparatą. O jie visų pirma skiriasi fotoaparate naudojamo negatyvo formatais. Dažniausiai sutinkami trys fotoaparatų tipai:

  • Fotoaparatai, naudojantys plokšteles (įvairių standartinių dydžių, matuojamų centimetrais ir coliais);

  • Vidutinio formato fotoaparatai (naudojantys 120 ir 220 tipo juostas);

  • Siauro formato fotoaparatai (naudojantys 135 tipo juostas).


Skirtingų formatų fotoaparatai. Iš kairės į dešinę: apie 30-tuosius metus gamintas GOMZ (plokštelių formatas 9x12 cm), „Rodenstock“ (juostos tipas 120, kadro dydis 6x9 cm), „KIEV-88“ (juostos tipas 120, kadro dydis 6x6 cm), „Zenit 19“ (juostos tipas 135, kadro dydis 24x36 mm), „Smena 8M“ (juostos tipas 135, kadro dydis 24x36 mm), specializuotas reprodukavimo fotoaparatas su nuimamais juostos būgnais korpuso šone (perforuota 35 mm pločio ritininė juosta, kadro dydis 18x24 mm) ir užnugaryje įsitaisęs nesveikai didelis dumplinis FKD 18X24 (kadro dydis 18x24 cm)

Dar būna fotoaparatų, naudojančių ir kitokio formato fotomedžiagas, kaip daug žadėjusi, tačiau nepasiteisinusi APS (240 tipas, „Advanced Photo System“) sistema, turinti ne tik fotojuostą, bet ir siaurą magnetinę juostelę juostos krašte, į kurią turėjo būti rašoma koduota informacija apie fotografavimo parametrus. Deja, dėl jų kodų taip ir nebuvo iki galo susitarta. Iš dažniau pasitaikančių dar galima paminėti 110 ir 126 tipo juostas naudojančius fotoaparatus. Šios juostos įdomios tuo, kad abiejuose galuose turi po kasetę juostai susukti, o visą šį mechanizmą jungia vienas korpusas.


126 tipo juostos įdomios tuo, kad abiejuose galuose turi po kasetę juostai susukti, o visą šį mechanizmą jungia vienas korpusas


Detaliau apie formatus

Jei žadate fotografuoti didelio formato fotoaparatu, pirmiausia nustatykite, kokio formato plokštelėms pritaikytos jo kasetės. Į tą patį „formatinį“ fotoaparatą galima dėti skirtingų formatų kasetes, tačiau jei jūsų pasirinkta fotomedžiaga (plokštelė) neatitiks kasetės formato (dydžio), plokštelę visiškoje tamsoje teks arba apkirpti (jei per didelė), arba priklijuoti lipnia juosta (jei per maža).


Dažniausiai pasitaikantys plokštelių dydžiai (coliais)

Dažniausiai pasitaikantys plokštelių dydžiai (centimetrais)

3 × 4”

9 × 12 cm

4 × 5”

13 × 18 cm

4 × 10”

18 × 24 cm

5 × 7”


8 × 10”


Kitus formatus galima pasigaminti ir pačiam arba specialiai užsakyti fotomedžiagų gamyklose (pvz., „Foma“, „Ilford“, „Kodak“) – coliais iki 20x24, centimetrais iki 24x30.

 

Taip atrodo fotoaparatų galinėje sienelėje įrengti kadrų skaičiaus sekimo langeliai

Vidutinio formato fotoaparatams skirta ritininė šešių centimetrų pločio juosta be perforacijos (be skylučių kraštuose juostai patraukti), užvyniota ant specialios ritės. Juostos tipas 120 arba 220. Šių tipų juostos yra be kasečių, tačiau išimtos šviesoje neapsišviečia, nes šviesai jautri juosta pritvirtinta ir susukta kartu su apsauginiu popieriniu sluoksniu. Popieriaus nugarėlėje yra sužymėti visų kadrų numeriai, o pro specialius langelius (įrengtus fotoaparato galinėje sienelėje) galima matyti kadro pradžią, nes tik modernesni fotoaparatai turi mechaninį kadro pradžios nustatymo įtaisą (paleidžiant užraktą žino, kiek patraukti juostą). Reikia paminėti, kad 220 tipo juosta yra dvigubai ilgesnė ir joje telpa dvigubai daugiau kadrų, bet šio tipo juosta tinka ne visiems fotoaparatams. Ypač netinka tiems, kurie galinėje sienelėje turi minėtus kadrų skaičiaus sekimo langelius. Taip yra todėl, kad norint dvigubai ilgesnę juostą sutalpinti ant tokio paties dydžio ritės, teko beveik atsisakyti apsauginio popieriaus (šio tipo juostose trumpas apsauginio popieriaus gabaliukas yra tik juostos pradžioje ir pabaigoje). Fotoaparatai, į kuriuos dedamos šių tipų juostos, yra skirtingo kadro dydžio. Juostos plotis yra vienodas, tačiau skiriasi kadro ilgis, priklausomai nuo fotoaparato konstrukcijos ir paskirties. Galimi tokie kadro variantai:


Kadro dydis

Kraštinių santykis

Tikslus kadro dydis (milimetrais)

Kadrų skaičius 120 tipo juostoje

6 x 4,5

1,35:1

56 × 41,5

15

6 x 6

1:1

56 × 56

12

6 x 7

1,25:1

56 × 70

10

6 x 8

1,37:1

56 × 77

9

6 x 9

1,50:1

56 × 84

8

6 x 12

2,1:1

56 × 118

6

6 x 17

3:1

56 × 168

5

6 x 24

4:1

56 × 224

3


Dažniausiai naudojami siauro formato fotoaparatai. Į juos dedama 135 tipo 35 mm pločio perforuota juosta, įprastinis kadro dydis 24x36 mm. Kitaip tariant, tai visiems gerai pažįstama įprastinė „juostelė“ kasetėje. Šios juostos būna skirtingų ilgių: 12, 24 ir 36 kadrų. Tačiau toks žymėjimas yra santykinis, nes pasitaiko ir „pusinių“ fotoaparatų, darančių dvigubai daugiau dvigubai mažesnių (18x24 mm) vertikalių kadrų į to paties ilgio juostą, taip pat ilgus kadrus darančių panoraminių fotoaparatų.


Įvairių formatų fotomedžiagų pavyzdžiai

Fotomedžiagos

Šiomis dienomis gaminamos spalvotos ir nespalvotos fotojuostos, plokštelės bei fotopopierius. Visose įprastinėse fotomedžiagose, formuojant vaizdą, dalyvauja sidabras, tačiau iš spalvotų fotomedžiagų proceso pabaigoje jis būna pašalinamas ir nebedalyvauja sudarant vaizdą. Sidabras lieka tik klasikiniame nespalvoto proceso vaizde ar nuotraukoje. Spalvoto vaizdo procesai yra nusistovėję ir standartizuoti, o nespalvoto proceso ryškalų receptų yra gausybė ir juos galima derinti pagal norimą gauti rezultatą. Jei naudosite šiuolaikines spalvotas negatyvines juostas, jos bus apdorojamos „minilabiniais“ C-41 („Kodak“) ar CN-16 („Fuji“) procesais. Šiuos procesus rasite nurodytus mažomis raidelėmis tiek ant juostos pakuotės, tiek ant juostos kasetės. Abu procesai yra skirti negatyviniam spalvotų fotomedžiagų apdorojimui. Tiek vieno, tiek kito proceso komponentų sudėtis nėra skelbiama, o veikimas yra analogiškas.

Pirmas tirpalas yra spalvotam ryškinimui. Jo metu ryškėjant sidabriniam vaizdui, atitinkamuose sluoksniuose aplink sidabro „grūdą“ susidaro atitinkamos spalvos dažai. Antras tirpalas balinimui. Jo metu išryškėjęs sidabras perverčiamas į tam tikras sidabro druskas. Trečias tirpalas – fiksavimui, jo metu neeksponuoti sidabro halogenidai ir išbalintas sidabras perverčiamas į vandenyje tirpius junginius. Beje, procesui pagreitinti balinimo ir plovimo funkcijas dažniausiai atlieka vienas tirpalas. Proceso pabaigoje plaunama ir atliekamas nesureagavusių spalvinių komponenčių stabilizavimas. Neapsigaukite su negatyvinėmis nespalvotomis juostomis, nes jos būna dviejų tipų, t. y. apdorojamos ir spalvotu negatyviniu ryškalu (C-41 ar CN-16 procesai), ir klasikiniu (dar vadinamu rankiniu) ryškinimo būdu. Spalvotu ryškalu ryškinamos vadinamosios monochrominės juostos, ant jų kasetės visada būna nurodyti C-41 ar CN-16 procesai ir jų nepatartina ryškinti rankiniu būdu, nors šioks toks vaizdas ir susidaro.

Klasikinio apdorojimo nespalvotos juostos žymimos B&W („Black&White film“). Šiose juostose vaizdą ryškinimo metu sudaro metalinis sidabras, fiksavimo metu vandenyje tirpiais perverčiami tik neeksponuoti sidabro halogenidai, kurie iš juostos išplaunami vandeniu juostos apdorojimo pabaigoje.

Dažnai sutinkamas ir spalvotas pozityvinis procesas, liaudyje vadinamas skaidrėmis. Tai yra inversinis spalvoto vaizdo gavimo procesas, kurio metu pirmiausiai išryškinamas eksponuotas metalinis sidabras, nesudarant spalvoto vaizdo, po to vaizdas „apverčiamas“, t. y. suaktyvinamas (papildomai apšviečiamas arba cheminiu būdu paveikiamas apvertimo tirpale) likęs neeksponuotas sidabras ir antrąkart ryškinamas jau spalvotame ryškale. Tokiu būdu susidaro spalvotas pozityvinis vaizdas. Šis procesas žymimas E-6. Juostas, skirtas E-6 procesui, galima apdoroti ir negatyvinio proceso ryškalais (vadinamasis „cross“ procesas). Tokiu būdu gaunamas spalvotas negatyvas, iš kurio spausdinant nuotraukas rezultatas yra sunkiai prognozuojamas. Kartais būna stiprus spalvinis disbalansas, kartais gaunamas didelis spalvų kontrastas. Tačiau turėkite omenyje, kad ne visos laboratorijos apsiims ryškinti E-6 proceso juostas negatyvinio ryškinimo mašinoje, nes didesnis skaidrinių juostų kiekis išbalansuoja ryškalų sudėtį.

Ruošiame fotoaparatą

Radę užsigulėjusį juostinį fotoaparatą ar įsigydami naudotą nepamirškite patikrinti, ar veikia aparato užrakto sistema. Tuo tikslu atidenkite fotoaparato galinį dangtelį ir stebėdami prieš šviesos šaltinį išbandykite visus fotoaparato užrakto greičius. Jei bandydami bent vieną užrakto greitį nepastebėjote trumpo šviesos blyksnio, vadinasi, aparato užraktas nėra patikimas. Jei užraktas veikia gerai, tereikia dėti juostą ir eiti fotografuoti.

Daigkartinio naudojimo kasečių pavyzdžiai

Nuimamas kasetės dangtelis

Juostos tvirtinimas daugkartinėje ritėje mechaniniu fiksatoriumi

Juostos pritvirtinimas lipnios juostos gabalėliu

Vyniojama juosta. Stenkitės neliesti emulsijos pirštais

Suvyniota juosta dedama į kasetę

 

Antras juostos galas nukerpamas ir paruošiamas dėti į fotoaparatą

 

Dedama į fotoaparatą, kuriam nereikia papildomos kasetės išfotografuotai juostai suvynioti

Fotoaparatas su papildoma kasete

Juosta ar plokštelė į fotoaparatą dedama skirtingai, priklausomai nuo fotomedžiagos tipo ir fotoaparato konstrukcijos. Daugiausia problemų kelia didelio formato fotoaparatai, nes kiekvieną neeksponuotą plokštelę į kasetę, o eksponuotą atgal į dėžutę reikia įdėti visiškoje tamsoje. To turėsite išmokti, o įgūdžius geriausia lavinti šviesoje. Reikia tik turėti sugadintą plokštelę ar juostelę ir drąsiai eksperimentuoti. Kai pavyks minėtas operacijas atlikti žiūrint, mėginkite tą patį padaryti šviesoje, bet užsimerkus, o galiausiai kraustykitės į tamsią patalpą. Dedant plokštelę į kasetę, reikia atkreipti dėmesį į du aspektus. Pirmasis – teisingas ir geras plokštelės fiksavimas (jei blogai įstatysite ar užfiksuosite plokštelę, eksponavimo metu ji gali iškristi). Antrasis – nesumaišyti plokštelės pusėmis. Emulsija dengta pusė turi būti nukreipta į objektyvą. Kad būtų paprasčiau, viename plokštelės kampe visada yra nedidukė išėma, tad šviesoje apžiūrėję plokštelę sugalvokite kokią mantrą, kaip patamsyje nesupainioti, kurioje kasetės vietoje tas iškirpimas turi atsirasti. Mažiausiai problemų kelia vidutinio formato fotomedžiagos, nes jos visada būna suvyniotos ant ričių ir gali būti įdedamos bei išimamos šviesoje.


Taupantiems pinigus ritininė 30 m juosta

Naudojant siauro formato fotomedžiagas didesnių problemų turės tie, kas taupymo sumetimais pirks juostą ne kasetėmis, o 17 ar 30 metrų ritėmis (pirminė investicija atsieis brangiau, bet juostos savikaina bus mažesnė). Naudojant tokią medžiagą iš pradžių reikės suvynioti ją į kasetę. Tam tinka daugkartinio naudojimo kasetės, bet bėda ta, kad dabar vargu ar rasite tokių kasečių pirkti. Galimi keli šios problemos sprendimo būdai: pirmasis – iš dėdės ar senelio fotografo stalčiaus išknisti minėtąją kasetę ir sėkmingai ją eksploatuoti. Jei nepavyktų gauti specialios kasetės, visai neblogai, kaip daugkartinės, dirba „Agfa“ ir „Foma“ kasetės, kuriose pardavinėjamos juostos. Švelniai žirklėmis ar peiliu nuimkite vieną iš dangtelių (rekomenduoju nuiminėti apatinį, t. y. tą, iš kurio kyšo ilgesnis vidinės ritės galiukas), ir, prie vidinės ritės būgnelio pritvirtinę juostos galą, tamsoje privyniokite norimą kiekį juostos. Jei rinksitės ne daugkartinio naudojimo kasetes, didžiausias vargas bus juostos galiuko pritvirtinimas. Daugkartinių kasečių būgneliai turi daugkartinius spyruoklinius juostos tvirtinimo mechanizmus, tad naudojant tokį būgnelį reikia tik tam tikra konfigūracija nukirpti juostą ir įkišti į fiksatorių. Kitu atveju priklijuokite juostą prie būgnelio lipnios juostelės gabalėliu. Pagrindinis aspektas vyniojant juostą – vėl emulsija. Šiuo atveju reikia nesumaišyti ne tik juostos pusės, bet ir suvyniojimo krypties, kitaip neįdėsite kasetės į fotoaparatą.

120 tipo juosta ir ritė suvyniojimui

Juosta tvirtinama prie ritės

Juosta dedama į fotoaparatą

Nuimamos kasetės užtaisymas

Jei jūsų fotoaparatas automatiškai nuskaito DX kodą, nepamirškite, kad jis juostelės jautrumą nuskaito automatiškai nuo kasetės korpuso, naudodamas specialius kontaktus. Pagal vyniojamą juostą reikės naudoti atitinkamo jautrumo kasetę. Jei neturėsite tam tikro jautrumo daugkartines kasetės su DX kodu, tą kodą galite užrašyti ant bet kurios kitos metalinės kasetės.

DX kodo sistemos veikimo principas gana paprastas – tiesiog tam tikri kasetės korpuso plotai yra metalizuoti, o kiti dengti elektrai nelaidžiais dažais. Atitinkama tvarka išdėliojus nedažytus ir dažytus laukelius, gaunamas atitinkamo juostos jautrumo signalas fotoaparatui, tad pagal schemą galite parinkti jūsų naudojamos juostelės signalo „piešinį“ ir, vienur nugramdę dažus, o kitur priklijavę lipnios juostos, nurodyti fotoaparatui jautrumą.


DX kodas. Tam tikri kasetės korpuso plotai yra metalizuoti, o kiti dengti elektrai nelaidžiais dažais. Atitinkama tvarka išdėliojus nedažytus ir dažytus laukelius, gaunamas atitinkamo juostos jautrumo signalas fotoaparatui. Tiesa, ne visi fotoaparatai geba nuskaityti DX kodą


Paprasčiausios ekspozicijų lentelės būdavo spausdinamos juostos dėžutės vidinėje pusėje, išsamesnes galima rasti internete

Apie fotografavimą

Fotografuoti su juostiniu fotoaparatu nei kiek ne sudėtingiau nei su skaitmeniniu, žinoma, jei tinkamai parenkama ekspozicija. Jei fotoaparatas neturi įmontuoto eksponometro (apšviestumo matuoklio), o jūs neturite išorinio eksponometro, ekspoziciją galite pamatuoti ir skaitmeniniu fotoaparatu, jame nustatę tokį pat jautrumą kaip ir juostiniame aparate naudojamos juostos. Jei po ranka neturite nei eksponometro, nei skaitmeninio fotoaparato, tada reikėtų turėti specialias ekspozicines lenteles, pagal kurias galėtumėte parinkti apytikslę ekspoziciją pagal apšvietimo sąlygas (debesuota, paplūdimys/sniegas, naktis ir pan.). Paprasčiausios lentelės būdavo spausdinamos juostos dėžutės vidinėje pusėje, sudėtingesnių ekspozicinės lentelės pavyzdžių galite rasti internete ir atsispausdinti. Po mėnesio pasiruoškite išfotografuotų klasikinių nespalvotų juostų. Mokinsimės namų sąlygomis ryškinti juostą.