Šiandien „Šešiose galerijų dienose“ – trumpai apie dvi parodas, kurios neabejotinai turi savo žiūrovą. Jos labai skirtingos, pakankamai specifinės ir „nesunkios“, t.y., neerzinančios, neprovokuojančios ir nesunkiai suprantamos ar bent pajaučiamos.

Pirmoji, bene daugiausia išreklamuota, Rolando Rimkūno grafikos paroda galerijoje „Akademija“. „Tarp vilties ir realybės“ – taip vadinasi ekspozicija, kurią žiūrėdama vis vijau iš galvos J. Erlicko kūrybą. Jei jums patinka šio rašytojo socialinio atspalvio humoras – patiks ir ši paroda.

Pasitelkiant lietuvišką humorą (J. Erlickas, Dviračio šou, vyrai persirengę bobutėmis etc) kuriami paveikslai Lietuvos istorinių ar kasdieninių socialinių, politinių, visuomeninių aktualijų temomis.

Jei pajusite, kad tapote šio menininko gerbėjais – prisiminimui paprašykite galerijos darbuotojos spalvinimo knygutės „Žurnaliniai užrašai“, rasite ją eksponuojamą galerijoje. Knygutės turinį (iliustracijas) iš tiesų galima lyginti su praeities „moralisto“ W. Hogarto kūryba.

Bet jei jau prakalbom apie moralizavimus – lietuvių kalbos taisyklių laikymasis galioja ir menininkams, tad nelietuviškos kabutės knygelės viršelyje gali būti kabliukas, interpretaciją apsukantis šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu. Aš jau nekalbu apie garsių paveikslų parodijų ciklą „Klasikos animacija“. Dailės kritikė parodos anotacijoje siūlo man „įsivaizduoti Peliuką Mikį karaliaus poza sėdintį ant žirgo“.

Įsivaizduoti labai nesunku – panašių piešinukų (kur garsių paveikslų herojams uždedamos šunų, kačių ar animacinių herojų galvos) – internete tikrai gausu.  

Tapytojo  Rolando Marčiaus tapybos paroda „Nemarūs marūs, marūs nemarūs” visiškai kitokia. Tik baigęs Vilniaus dailės akademiją, šis menininkas išvyko į JAV ir iki šiol ten gyvena bei kuria. Parodoje „Nemarūs marūs, marūs nemarūs“ – 2007-2008 m. sukurti paveikslai. Juose – vaikų portretai. Vaikų ligoninėse. Tai – karo tema. "Idėja sukurti darbų ciklą karo tema broliui kilo gerokai anksčiau prieš įvykius Gruzijoje. Jis rinko dokumentinę medžiagą apie karą Irake, bendravo su fotoreporteriais ir žurnalistais. Paveikslų serija išsiplėtė iki 27-ių kūrinių", - sakė parodos kuratorius Romas Marčius.

Vaikučių portretai tapyti iš nuotraukų ar iš galvos, tačiau tema tokia jautri, kad nesunku įsijausti ir užuosti tvarsčių kvapą. Šalia viso to – gražios, didžiulės ir kiek graudžios akys, sodrios spalvos, skoningai ir saikingai nuvarvėję dažai, vaikiško kūno trapumas.

Šie paveikslai puikiai tiks Lietuvoje geriau žinomo tapytojo Vilmanto Marcinkevičaus gerbėjams. Ką gi, Klaipėdos galerija „Baroti“ (ši galerija ir pristato šį menininką „Kairėje dešinėje“) turi savo skonį. Šiaip ar taip, tai geriau nei įprastinė idėjinė ir stilistinė sumaištis daugumoje galerijų.

Bernardinai.lt