Amadou & Mariam. „Welcome to Mali“
Because music, 2008
Afrikos, o ypač Vakarų Afrikos muzika, kitaip nei gyvenimas vargo ir skurdo kamuojamame žemyne, pulsuoja lengvumu, optimizmu, džiaugsmu. Tai pajusti ir tuo žavėtis leidžia ne tik visame pasaulyje garsūs afrikiečių muzikantai, bet ir viso pasaulio grupės, kurias žavi švelnus, viltingas Senegalo, Malio ir kaimyninių šalių džiaugsmas arba skaidrus liūdesys. Malis – viena tokių dainuojančių ir muzikuojančių Vakarų Afrikos šalių. Netgi Lietuvoje turime muzikuojantį jos egzempliorių – Viktorą Diavarą iš SKAMP. Iš šios šalies kilusios tokios muzikos pasaulio garsenybės, kaip folkloro ir bliuzo gitaristas Ali Farka Toure, afrikietiško pop atlikėjas Salif Keita ir daugelis kitų.
Amadou & Mariam pirmą kartą išgirsti teko prieš trejetą metų, kai jų muzika, ypač albumas „Dimanche a Bamako“ tarsi sušildė pavasarinį Vilnių, suteikdamas jam kažką afrikietiško, utopiško, džiaugsmingo.
Amadou & Mariam – tai dainuojanti maliečių neregių pora Mariam Doumbia ir Amadou Bagayoko, kuriuos Malio sostinės Bamako neregių institute suvedė meilė muzikai ir... vienas kitam. Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje savo muzikoje prie tradicinių Malio muzikos garsų ši pora pradeda derinti roko gitaras, Sirijos smuikus, Kubos trimitus, Egipto instrumentą ney, Kolumbijos trombonus, indiškas tablas ir Malio tautos dogonų perkusiją. Toks kokybinis šuolis privertė pakeisti ir gyvenimo erdvę – iš nuošalios Dramblio Kaulo Kranto valstybėlės „Amadou & Mariam persikėlė į kultūros sostinę Paryžių ir ten įrašė septynis puikius albumus.
Muzikos įrašuose šiai porelei talkino daug atlikėjų. Pakanka prisiminti, kad mano jau minėtą „Dimanche a Bamako“ prodiusavo energingasis bardas Manu Chao. Tris pirmąsias „Welcome to Mali“ dainas prodiusavo „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderis, afrikietiškos muzikos gerbėjas Damonas Albarnas. Be to, grupė turi daug bendradarbių afrikiečių, kurie taip pat prisidėjo įrašant „Welcome to Mali“.
Albumą pradedanti „Sabali“ iš pradžių pradžiugina ausį autentišku afrikietišku dainavimu, bet vėliau nuvilia kiek per daug elektroninės sintetikos. Daug skanesnės dainos – „Ce n‘est pas bon“, „Magosa“, kur vėl pasigirsta saviti tembrai bei įvairūs garsiniai eksperimentai, afrikietiškas pop, bliuzo ir folko mišinys – „Amadou & Mariam“ nesumaišysi su niekuo. Tiesa, neypatingas afrikiečių gerbėjas greitai pradėtų nuobodžiauti – skambesys tampa šiek tiek vienodas. Tame vienodume išsiskiria temperamentingas „Masiteladi“, su iš Somalio kilusiu kanadiečių reperiu ir poetu K‘Naan įrašyta „Africa“. Kai kurias dainas ypač nuspalvina gaivus Mariam balsas. Bet ir klausydami albumo kaip fono anksčiau ar vėliau užsikrėsite smagia nuotaika. Iš tiesų šis albumas nusileidžia „Dimanche a Bamako“, bet tai neturėtų atbaidyti jų gerbėjų. Ši grupė yra geras tramplinas į turtingą afrikiečių muzikos pasaulį.
Kasparas Pocius
- "Sabali"
- "Ce n'est pas bon"
- "Magosa"
- "Djama"
- "Djuru"
- "Je te Kiffe"
- "Masiteladi"
- "Africa"
- "Compagnon de la vie"
- "Unissons-nous"
- "Bozos"
- "I Follow You"
- "Welcome to Mali"
- "Batoma"
- "Sebeke"
- "Boula"
Bernardinai.lt


















































