Jums reikės:

200 g virtų rupių miltų makaronų arba ryžių,
1 šaukšto žemės riešutų arba kito - saulėgrąžų, daržovių arba kukurūzų aliejaus,
apie 200 g raudonųjų ridikėlių su lapais,
1 didelio arba dviejų vidutinio didumo agurkų,
žiupsnelio juodųjų sezamų arba pakepintų sezamų sėklų,
žalių kalendros arba kitų prieskoninių žolių ( krapų, petražolių ir kt. ) šakelių,
žalių ridikėlių lapelių.

Padažui:

3 šaukštų sojų padažo,
3 šaukštų skrudintų sezamų aliejaus,
3 šaukštų balzamininio acto.

Paruošimas:
Makaronus arba ryžius išvirti, atvėsinti ir apšlakstyti aliejumi.
Ridikėlius nuplauti šaltu vandeniu, žalius sveikus lapelius nuskinti ir atsidėti. Ridikėlius nuvalyti ir perpjauti pusiau.
Agurką nuplauti, perpjauti išilgai pusiau ir supjaustyti griežinėliais.
Paruoštus makaronus, ridikėlius, agurkus sudėti į atskirus dubenėlius ir 1 val. padėti į šaldytuvą.
Padažui į dubenėlį arba nedidelį stiklainį supilti sojų padažą, skrudintų sezamų aliejų, balzamininį actą ir sumaišyti.
Atšaldytus makaronus sudėti į didelę lėkštę, ant viršaus dėti ridikėlius ir agurkus, apibarstyti sezamų sėklomis ir užpilti paruoštu padažu.
Salotų viršų puošti ridikėlių lapeliais, prieskoninių žolių šakelėmis.


Raudonieji ridikėliai – tikra pavasarinių daržovių stalo puošmena – ryškiai raudonos spalvos apvalios ridikėlių galvutės puikiai dera su šviežių salotų ir prieskoninių žolių žaluma.

Ridikėliai ( Raphanus sativus ) – pasaulyje žinomi ir auginami nuo seniausių laikų. Jų kilmė šalis – Kinija. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad juos dideliais kiekiais kartu su svogūnais ir česnakais valgė Egipto piramidžių statytojai. Ridikėlius auginti pirmieji ir pradėjo egiptiečiai – iš ridikėlių sėklų spausdavo aliejų.

Ridikėliai yra įvairių rūšių, formų, dydžių ir spalvų – raudonos, rausvos, baltos, pilkos, geltonos.

Labiausiai paplitę raudonieji ridikėliai. Jų šakniavaisiai – sultingi, švelniai aštroko pikantiško skonio, lapai - ryškiai žali, neilgi. Dažniausiai valgomos ridikėlių šaknys, tačiau maistui tinka ir ridikėlių lapeliai.

Ridikėlius valgyti sveika. Jų sudėtyje yra daug vitamino C, kalio, folinės rūgšties, juose yra vitaminų B6, B2, kalcio, magnio, vario, geležies ir kitų naudingų medžiagų. Specifinį aštroką skonį suteikia eterinis aliejus, turintis gydomųjų savybių. Medžiagos, esančios ridikėlių sudėtyje, gerina apetitą, padeda šalinti iš organizmo cholesterolį, reguliuoja žarnyno veiklą, šalina skysčius, panašiai kaip agurkai, stabdo akmenų susidarymą tulžyje ir inkstuose, juos gali valgyti tie, kas skundžiasi skrandžio rūgštingumu ir padidintu cukraus kiekiu kraujyje, yra nekaloringi. Ridikėlių sultys tinka slogai ir gerklės skausmui mažinti, malšina troškulį, jomis galima gardinti kitas daržovių sultis.

Ridikėliai daugiausiai valgomi žali, bet juos puikiausiai galima kepti, virti, troškinti.

Iš jų ruošiamos salotos, daromi sumuštiniai, garnyrai, jais galima gardinti sriubas, kepti kartu su kitomis šakninėmis daržovėmis. Jaunų šviežių rudikėlių lapų taip pat nereikėtų išmesti – iš jų verdamos sriubos, jų dedama į salotas vietoj kitų žalių salotų, ridikėlių lapuose yra daugiau vitamino C, negu šaknelėse.

Ridikėliai, su trupučiu sviesto, apibarstyti rupia druska - puikus ir sveikas užkandis, kai norisi ko nors traškaus ir aštraus.

Bernardinai.lt