Šiauliuose balandžio 24-gegužės 2 d. vyko septintasis medijų meno festivalis „Enter 7“. Tai skaitmeninių technologijų ir meno, virtualių subkultūrų ir informacinės visuomenės tyrimų laboratorija, kurioje menininkų projektais, seminarais, elektroninės muzikos garsais, medijuotais judesiais ir skaitmeniniais vaizdais siekta aprėpti ir perteikti svarbiausias skaitmeninio meno tendencijas. Festivalio metu atidarytas Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros drauge su Norvičo (Didžioji Britanija) universiteto Menų ir dizaino mokykla parengtas projektas „Laboratorija“, kuriame dalyvauja dėstytojai Shaunas Campas ir Francis Wallas (Norvičas), Regina Šulskytė, Remigijus Venckus, Rimantas Plungė, Tomas Andrijauskas, Arūnas Uogintas, Gerda Stasiukonytė (Šiauliai) bei būrys studentų iš Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Dėstytojas S. Campas su keliais savo studentais atvyko į Lietuvą, o kartą per metus mūsų studentai su dėstytojais vyksta į Norvičą ir vykdo meninius projektus. Tarp aukštųjų mokyklų vyksta bendradarbiavimas, kuris po truputį įsibėgėja; diskutuojama apie galimybę turėti bendras magistro studijas, dėstytojas S. Campas dėsto Šiaulių universiteto Audiovizualinio meno katedroje. Universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros dėstytoja R. Šulskytė per spaudos konferenciją sakė, kad paskaitas apie lietuvių meną Anglijoje skaito ir mūsų dėstytojai, britai skiria magistrantūros vietas Lietuvos studentams, kurių darbai kotiruojami tarptautiniu lygiu. Projektas finansuojamas pačių dėstytojų ir studentų lėšomis.

„Enter 7“ pristatė Andriaus Grigalaičio „Look – up“ ir Linos Miklaševičiūtės „Lijo“ personalines parodas.

Šių metų medijų meno festivalio „Enter 7“ konferencijos tema – „Medijų kultūra Lietuvoje. Ištakos, situacija, perspektyvos“. Konferencijoje dalyvavo žinomi Lietuvos medijų teoretikai, menininkai, žurnalistai, kurių tyrimuose ir kūryboje plėtojamas lietuviškas medijų kultūros variantas, jo problemos, temos, iššūkiai. Programoje: Vytauto Michelkevičiaus knygos „Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos“ pristatymas, teorinėje konferencijoje dalyvavo Tautvydas Bajarkevičius („Įsiklausymas šiuolaikinėse audityvinėse praktikose“), Tomas Čiučelis ir Jurijus Dobriakovas („Simetrinis medijų ir žmogaus santykis“), Asta Jurevičiūtė („Metodologinės medijų studijų problemos. Vizualinės antropologijos atvejis“), Remigijus Venckus („Lietuvos videomeno istorijos etapų klausimu“), Virginija Januškevičiūtė („Medijų filosofija – filosofijos medijos. A. Šliogerio atvejis“), Valentinas Klimašauskas („Dezorientuojantis provokatorius“).

Kiekvieno festivalio metu rengiamos konkursinės jaunųjų medijų menininkų trumpametražių skaitmeninių ir tradicinių autorinių filmų peržiūros, kurioms pateikta apie 50, o demonstruota apie 30 darbų. Pirmąją vietą (1000 Lt) autoritetinga komisija skyrė Simui Gineikai („Coffee break“), antrąją (700 Lt) – Juliui Gintautui („The infrared artist“), trečiąją (500 Lt) – Edgarui Piščikui („Autoportretas – aš esu draugai“). Gediminui Dunduliui („Fotoprovokacija“) atiteko specialusis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus prizas.

Muzikinėje festivalio dalyje dominavo audiovizualiniai projektai, skaitmeninė-eksperimentinė muzika ir klubinės muzikos renginiai. Dviejų dienų elektroninės muzikos fiesta „Inferno“ senajame „Elnio“ fabrike buvo tikrai pavasariškai siautulinga. Jauniausiai festivalio auditorijai gegužės 2 d. buvo skirti edukaciniai medijų meno užsiėmimai, kuriuose meniškai interpretuotos webcam’ų galimybės, namų aplinka.

Vienas festivalio organizatorių, Šiaulių dailės galerijos direktorės pavaduotojas, menotyrininkas Virginijus KINČINAITIS apibendrindamas festivalio patirtį sakė: „Enter“ jau sukaupė septynerių metų patirtį, tapome tarptautiniu renginiu, kuriame dalyvavo menininkai, muzikantai, organizatoriai iš įvairiausių šalių. Šių metų festivalio akcentas – edukacinis, parodos ir renginiai daugiausia sukosi aplink švietimo idėją. Kalbant apie šiuolaikines medijas, susiduriame su amžina problema – labai trūksta akiračio, supratimo, kas tai yra, stinga paties elementariausio medijų pažinimo. Mes visi esame apsupti medijų: komunikacinių tinklų, žiniasklaidos, interneto; tai – nauja tikrovė, kuri mums daro įtaką, nuo jos esame priklausomi, kai planuojame savo veiklą, sprendžiame tarpasmeninius santykius, naudojamės skaipu, mobiliuoju telefonu ir t. t. Tačiau taip ir nesuvokiame, kaip visus tuos santykius lemia išvardytos priemonės. Tad labai svarbi medijų festivalio švietėjiška, lavinamoji veikla. Jeigu kalbėsime apie parodą „Laboratorija“, ji visų pirma atspindi pastangas kūrybinėje laboratorijoje įtvirtinti šiuolaikines technologijas, jas perprasti, kritiškai, analitiškai interpretuoti šiuolaikinių medijų ženklus, simbolius, pasinaudoti jais savo darbuose. Ką tai reiškia? Įsivaizduokime, kad visas šiuolaikinis pasaulis priartėja ir mūsų supratimas apie jį pasiekia iš ekrano; tai, kas šiandien įvyko, mes sužinosime per „Panoramą“, tai, kas įvyks rytoj, irgi bus kokių nors politinių galvų nuspėta tame pačiame ekrane. Mes patys nebeturime glaudaus santykio su pasauliu, esame visiškai paskendę informacijoje ir priklausomi nuo funkcionuojančių simbolių. Taigi tų simbolių interpretacijas ir matome parodoje „Laboratorija“.

Teorines konferencijas organizuojame kas kelinti metai, siekiame, kad „Enter“ festivaliai skatintų filosofiškai, sociologiškai, antropologiškai diskutuoti apie medijas. Tokių intelektualių aikštelių Lietuvoje labai nedaug; iniciatyvų buvo Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje, bet vienur neužteko valios, kitur – pinigų, tad išsilaikė vienintelis Šiaulių medijų festivalis „Enter“. Lietuvos medijų specialistai teigia, kad čia organizuojama kompleksinė – pramoginė, teorinė ir meninė – programa. Teorinė „Enter 7“ konferencija aprėpė daug temų: medijų antropologiją, garso meną, leidybą, susijusią su medijų kultūra.

Muzikinė festivalio dalis tęsėsi dvi dienas ir naktis buvusiame „Elnio“ fabrike. Didžiulis renginys vyko trijuose aukštuose, jame dalyvavo daugybė atlikėjų iš įvairių šalių, skambėjo kuo įvairiausia elektroninė muzika. Tikrai puiki koncepcija, viskas puikiai suorganizuota. „Enter 7“ festivalis visiškai pasiglemžė „Elnio“ fabriką, visą jo kompleksą panaudojo kaip ypatingos svarbos elektroninės muzikos aikštelę. Įsitikinome, kad Šiaulių alternatyvios vietos, apie kurias diskutuoja politikai ir nesuvokia, nežino, ką su jomis daryti, puikiai panaudojamos išradingų žmonių. Tokios erdvės labai naudingos, labai reikalingos ir dalyvių auditorijai, ir miesto jaunimui.

Planuojame ir daugiau programų, bet manau, kad savo renginį perkelsime į edukacinį „Menopolio“ darinį. Smagu, kad mums pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp rimtosios ir pramoginės festivalio dalių. Aišku, turime daug finansinių problemų, tenka perprasti naują mokesčių sistemą, naują tvarką, tad renginių organizavimas pasunkėjo dvigubai – esame apkrauti idiotišku popierizmu, sumažėję honorarai, vis sunkiau prisikviesti atlikėjų, svečių. Bet labai norisi išlaikyti festivalį „Enter“ Šiauliuose, nes be panašių renginių miestui gresia pavojus tapti visiška provincialumo duobe, visiška kultūrine periferija ir pašaliu, kurio nykumas maskuojamas įvairiausiais prekybos centrais ar „arenomis“, įvairiausiais kičiniais komerciniais renginiais. Tikras meninis kultūrinis procesas yra žymiai tylesnis, jis turi būti ilgalaikis ir pastovus. Sieksime, kad „Enter“ festivalis su naujais bruožais, naujais akcentais gyvuotų ir kitais metais.“