2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Aistė Paulina Virbickaitė. Šešios galerijų dienos: įspūdžių sauja

2009-06-05
Rubrikose: Kultūra » Komentarai ir pokalbiai 

Pradėsiu nuo bene įspūdingiausio, ką mačiau kultūriniame Vilniuje šią savaitę: naujos skulptūros. Tai – “Jėgos vieta” – mažutė skulptūra Užupyje, „Galeros“ kieme (šalia skalbiamosios mašinos). „Jėgos vieta‘ – Mariaus Abramavičiaus ir gruzinų menininko Iraklio Tsuladzes kūrinys. Mariui kilusią idėją įgyvendino abu menininkai, dalindamiesi atskirus skulptūros segmentus.

Rezultatas – nedidelė dekoratyvi skulptūrėlė, išmarginta ornamentais.

Žemiau, prie žemės – veidrodėlis, kurį supa užrašai gruzinų ir lietuvių kalba: aš esu aš. Pačiame stulpo viršuje – rankos įspaudas, vieta pridėti savo ranką. O pridėjus... Žinoma, populiariausia būtų parašyti: ...sugalvoti norą, kuris būtinai išsipildys. Bet autorių mintis kiek kita. Jie tikisi, kad ši skulptūra įkvėps paieškoti savęs. Savęs – daugelio kitų rankų paliktos energijos debesyje. Tekant Vilnelei. O tada ir išsipildymo verti norai pildysis arba – gims nauji.

Man patiko ši skulptūra, nes ji: kvepia mistiniu dvasingumu, tačiau saikingai; yra nuoširdi; dera aplinkoje; yra nepretenzinga; ją malonu liesti ir į ją žiūrėti – supratau, kad pasiilgau bronzos šiltumo.

Na, o šalia Galeros įsikūrė nauja vieta, galerija – klubas „Stopkė“.

Apie šią vietą nesupratau labai daug ko: kodėl pavadinimas „Stopkė“ vietoje, kuri ir taip kenčia nuo girtuokliaujančių; kodėl mažutė baldų pilna erdvė vadinama galerija; kam tas „seksodromas“ viduje; kaip apsijungs (ir kur?!) profesionalusis šiuolaikinis menas ir edukacinės parodos.

Na, bet gal bus viskas taip, kaip aprašoma spaudos pranešime:

„Darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. STOPKĖ gyvuos kaip atvira menininko dirbtuvė, edukacinių užsiėmimų laboratorija. Susirinkusieji (suaugusiųjų, paauglių ir vaikų grupės) turės galimybę dirbti su menininkais, išmokti tapyti, pasidaryti suvenyrą ar surengti savo parodą. Užklydę turistai galės stebėti menininko darbą, įsigyti patikusių kūrinių ir išgerti arbatos, kavos, paskanauti namų gamybos pyrago!
Savaitgaliais nuo 19 iki 23 val. - gyvos muzikos vakarai, kviečiami DJ, organizuojamos kino klasikos, naujo kino peržiūros ant lauko ekrano, diskusijų vakarai prie vyno taures ir barbeques.”

Kalbant apie rimčiau dirbančias galerijas – galerijoje „Kairė dešinė“ atidarytos dvi škotų meno parodos: menininkų ir mokslininkų bendras kūrybinis projektas “Designs For Life” (dizainas gyvenimui) ir grafikos paroda „BLOCKS“.

Bijau, kad šios parodos vienos iš tų, kurios reikalauja daugiau dėmesio nei ekspozicijos apžiūrėjimas. Nedalyvavusiems nei parodos atidaryme, nei pokalbyje su menininkais atsivers nedaug kas. Kadangi šį kartą aš esu pastarųjų, nesusipažinusiųjų pusėje, man telieka pacituoti parengtą parodos paaiškinimą.

„Tarpdisciplininis „Designs for Life“ projektas, tyrinėjantis ląstelių ir genų laboratorinių duomenų vizualizaciją, skatina diskusijas, kurios nori nenori kyla susijungus mokslui ir vizualiajai kultūrai. „Designs for Life“ įgyvendintas Dundee Universiteto vizualiųjų tyrimų centre (VTC), Škotijoje. Šio universiteto Biocentro tyrėjų mokslininkų grupė, susidomėjusi vizualizacijos procesu, išvysė šilkografijos techninį kūrimo būdą, paremtą laboratorinių tyrimų metu gauta moksline informacija bei atvaizdais. Grafikos atspaudas čia gimsta susijungus mokslinėms žinioms ir patirčiai su meniniais įgūdžiais.”

Kitoje salėje - antrojoje škotų grafikos meno parodoje „BLOCKS“ pristatomi trys autoriai – Scott Hudson, Richie Cumming ir Suzie Scott. Grafikos atspaudai čia vienijami bendro vardiklio – yra vienaip ar kitaip inspiruoti architektūros.

Vilniaus dailės akademijoje vyksta gynimai. Magistrinių darbų peržiūros ir baigiamoji paroda yra tikrai dėmesio vertas įvykis, o bakalaurams reikia atskiro nusiteikimo. Kita vertus, iš jų darbų lyg ir aiškiau matyti, kas jiems įdomu, ko siekia, kuria kryptimi norėtų eiti. Tekstilės katedros (vienos įdomesnių katedrų VDA) bakalaurų darbų parodos vyksta galerijoje „Akademija“ ir „Artifex“.

Elzė Sakalinskaitė (toje pačioje galerijos vietoje, kur Eglė Ganda Bogdanienė prieš kelis mėnesius eksponavo savo artimiems žmonėms kurtas kepures), rodo dovanas, sukurtas mylimiems žmonėms.

Autorė rašo: „Formuluodama savo darbo pavadinimą kaip klausimą „Ar aš myliu savo šeimą“ tarsi bandau provokuoti, užmegzti dialogą su žiūrovu ir paklausti visų – kaip vis tiktai gali būti parodomi tikrieji jausmai“.

„Pastarąsias 40 dienų praleidau ausdamas“, - rašo savo kūrinio pristatyme Kristijonas Bakas. Audė jis savo bakalaurinį – kūrinį, paremtą brailio raštu. Brailio (neregių) raštu Kristijonas išaudė savo paties kurtą pasaką.

Kita šio kūrinio sudėtinė dalis – ant pasakos brailio raštu projektuojamas vaizdas – iliustracijos šiai pasakai.

Brailio raštas, negebėjimas matyti ir žiūrovo vertimas naudotis kitomis juslėmis – gan populiari tema šiuolaikinėje dailėje. Štai VDA baigiamąjį darbą eksponuojanti studentė lygia plokštuma uždengė visus akademijos laiptus (o jų daug ir jie statūs). Visi turėjo labai nepatogiai leistis ir kilti. Nepatogu? Tai – neįgaliųjų su vežimėliais kelias.

Ir bene geriausias iš eksponuojamų galerijoje – Agnės Kavaliūnaitės kūrinys. Jo inspiracija – autorės kažkada stalčiuje rasti jos pačios nukirpti plaukai, kuriuos mama sudėjo į voką ir paliko užrašiusi datą. Pasak autorės: „Palaipsniui tai išsivystė į praradimų ir atradimų temą. Į mintį, kad kažką naujo įgautum, turi būtinai kažko netekti. Šios dvi priešybės negali egzistuoti viena be kitos.“

Agnė Kavaliūnaitė pasirinko lietuvių mene gan retą temą – kūniškumą ir sugebėjo perteikti ją logiškai ir įtikinamai, bet ne šokiruojančiai.

„Audimo, metimo rėmas kaip lankas atsirado neatsitiktinai. Lankas – kaip įtampos laukas. Šešių lankų ciklas sudaro vientisą judėjimo ratą, kuriame viskas einasi savaime. Žmogaus akimirka – laikas, kuris bėga.“

Ši jauna menininkė sugebėjo suvaldyti idėją, konkstrukciją ir skirtingus prasminius kūrinio elementus. Na, gal išdėstymas erdvėje atrodo iki galo neišpręstas, tačiau tobulėjimui laiko dar yra. Vis tik smagu, kad kasmet atsiranda bent keli įsimenantys baigiančiųjų VDA kūriniai. Tiesa, džiaugsmas kiek aprimsta žinant, kad tik dalis iš jų tęs karjerą ir/ar paieškas... 

Skulptūros „Jėgos vieta“ iškilmingas atidarymas „Galeroje“, Užupis, birželio 8 d. (pirmadienis), 18 val.

Dvi škotų meno parodos, galerija „Kairė dešinė“, Latako g. 3, iki birželio 20 d. 


VDA Tekstilės katedros studentų (bakalauro laipsnio)  baigiamųjų darbų paroda, galerija ARTIFEX, Gaono g. 1, iki birželio 11 d.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Muzikantas James „Blood“ Ulmer

Tai spontaniškos, energingos kūrybos gūsis, laisvojo džiazo, bliuzo, roko, „funk“, soul, kantri muzikos elementų raizginys.

Remigijus Pačėsa. Peiliukas prie nuotraukos prikabintas todėl, kad grandinė prikabinta prie bokalo.1992

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, po pertraukos į Nacionalinės dailės galerijos parodos „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ ekspoziciją sugrįžta ekskursijos su kuratorėmis, o į auditoriją – dokumentinių filmų programa.

suveržtos knygos

Tai knyga, kuri niekaip negalėtų būti lentynoje greta visokių literatūros šarlatanų Baricco ir Coelho.

Filmo „Kontrolės ribos“ plakatas

Su amerikiečių kino režisieriumi Jimu Jarmuschu apie naujausią jo filmą „Kontrolės ribos“ (The Limits of Control) kalbasi rašytojas ir žurnalistas Erikas Morse’as.

Allen Ginsberg

Alleno Ginsbergo kūriniai – išgyvenimai, kurie nupurto, šokiruoja, pralinksmina, verčia susimąstyti. Tokie, kuriuos perskaitęs, dar ilgai negali pamiršti: galbūt iš po kojų slys žemė, galbūt priešingai – jausiesi tvirčiau negu bet kada.

Makso Frajaus knyga „Žalieji Išmos vandenys“

Leidykla „Nieko rimto“ išleido penktąją romanų serijos „Echo labirintai“ knygą – „Žalieji Išmos vandenys“.