2014 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Antanui Sutkui – 70

2009-06-30
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
A. Sutkus

Bertos Tilmantaitės nuotrauka

Vienas garsiausių lietuvių fotomenininkų, Lietuvos fotomenininkų sąjungos kūrėjas ir ilgametis vadovas A. Sutkus gimė 1939 m. birželio 27 dieną Kluoniškiuose (Kauno apskr.). Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, buvo Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo iniciatorius, 1968-1969 m. - Lietuvos fotografijos meno sąjungos kūrimo iniciatyvinės grupės pirmininkas, 1969-1974 m. Lietuvos fotografijos meno draugijos organizacinio komiteto pirmininkas, 1974-1980 m. Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininko pavaduotojas, 1980-1989 Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas, 1989-1990 m. ir 1996-2009 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas.

Svarbiausi A. Sutkaus darbai - fotografijų ciklai "Lietuvos žmonės" "Lietuva iš paukščio skrydžio", "Susitikimai su Bulgarija", "Pasaulio lietuvis", "Basų kojų nostalgija", "Pro memoria: gyviesiems Kauno geto kankiniams", "Būtieji laikai", "Jean-Paul Sartre" ir kt.

Fotomenininkas surengė autorines parodas Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių, jo fotografijos saugomos garsiausiuose pasaulio fotografijos rinkiniuose, muziejuose, privačiose kolekcijose.

A. Sutkus yra pelnęs Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP), nuo 1994 m. - nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardą, Lietuvos valstybinę premiją, nuo 1993 m. - Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys. 1997 m. A. Sutkus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 1998 m. - Lietuvos Vyriausybės meno premija, 2003 m. - Nacionaline kultūros ir meno premija. Už fotografijos meną A. Sutkui įteikti trys Didieji prizai, aštuoni aukso, keturi sidabro, penki bronzos medaliai ir per 80 kitų apdovanojimų.

70-mečio jubiliejaus proga išleista A. Sutkaus monografija "Antanas Sutkus. Retrospektyva" jau pristatyta fotografijos profesionalams svarbiausioje Londono fotografijos meno galerijoje "The Photographers' Gallery" ir Lietuvos dailės muziejuje.

Naujosios knygos anotacijoje fotografijos istorikė Margarita Matulytė rašo: "Antanas Sutkus jau pusę amžiaus išlieka stambiausia figūra Lietuvos fotografijoje. Jo kūryba atstovauja sudėtingiausiai istorinių virsmų - "atlydžio", stagnacijos, "perestroikos", atgimimo - epochai. Perėjęs prieštaringų ideologijų koridoriais, nekonfrontuodamas ir nepataikaudamas, fotografas išlaikė laisvo kūrėjo valią. Šis kūrybos fenomenas iki šiol neištirtas, liko neapčiuopta raiškos vientisumo ir nekintančios etinės pozicijos esmė".

Garsų fotomenininką Antaną Sutkų 70-mečio jubiliejaus proga pasveikino ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

"Lietuva ir pasaulis jau ne vienerius metus atpažįsta Jus kaip didį šviesos magą, pašėlusiai talentingą akimirkų kolekcininką. Iš Jūsų fotografijų sklinda neįmanoma žodžiais įvardyti gyvuonis, gerumas, jos persmelktos ne tik basų kojų nostalgija, bet ir egzistenciniu nerimu. Žvelgiant į juodai baltas fotografijas negalima nesižavėti Jūsų širdies platumu, meile žmonėms. Pakeri tikrumas, akimirksniui sustabdytas laikas - nesurežisuotas gyvenimas, kupinas ir juoko, ir kartėlio, ir tiesiog kasdienybės rūpesčių. Jūsų kūryba - unikali, jos neįmanoma priskirt kam nors kitam, tai liudija, kad esate didis savitas menininkas, ne veltui dažnai vadinamas lietuviškos fotografijos mokyklos kūrėju", - sakoma Premjero sveikinime.

Nuotraukos: B.T.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos informacija

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Bernardinai.lt susitikimai

Bernardinai.lt ir toliau stengiasi būti arčiau savo skaitytojų, tad šį rudenį vėl pakviesimę į eilę susitikimų su mūsų redakcija, knygų pristatymus, šiltą pavakarojimą niūriais ir vis tamsesniais rudens vakarais. 

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

„Gyvenime reikia užimti kuo mažiau vietos ir į jokį viešesnį šurmulį net su patikimiausiu dviračiu nesiveržti be reikalo“ – sako sudzūkėjęs žemaitis H. Gudavičius. Beje, jis ne tik taip sako, bet taip ir gyvena įsuptas Saulės sukimosi ratu, nepailstančio Gamtos ritmo bei atsikartojančių Žemės darbų...

Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė

Nuo 1998 m. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė vadovauja Kauno arkikatedros bazilikos mišriam chorui Cantate, jau antrus metus dirba muzikos redaktore Marijos Radijuje. Pateikiame pokalbį apie muziką ir jos veikimą žmogaus gyvenime.

Mikalojus Vilutis

Jolanta Kryževičienė kalbino parodos autorių Mikalojų Vilutį, taip pat vienaip ar kitaip su paroda susijusius menotyrininkę Jurgitą Ludavičienę, parodos rengėją Kristiną Kleponytę Šemeškienę, dailininką Juozą Kalkų, Nijolę Vilutienę, grafikę Jūratę Stauskaitę.

Kamerinis choras „Aidija“.

Lietuvių chorinės kultūros aš labai gerai nepažįstu. Žinau chorus, bet nelabai matau ir suprantu bendrą Lietuvos chorinės kultūros strategiją ir viziją. Suprantu, kad Dainių šventės yra visų tikslas. Galbūt tai yra gražu ir gerai, galbūt to užtenka, o galbūt – ne.

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.