2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Šv. Bonaventūras, vyskupas ir Bažnyčios mokytojas

2011-07-15
Rubrikose: Religija » Liturginis kalendorius 
Bonaventūras

Bonaventūras gimė Banjoregyje (Bagnoregio), netoli Orveto (Orvieto), Italijoje. Mokslininkai nesutaria dėl jo gimimo datos. Ji svyruoja nuo 1217 m. iki 1221 m. Jo, kaip vaiko-oblato, auklėjimas prasidėjo pranciškonų bendruomenėje, Banjoregyje. Kadangi buvo pasaulietis, persikėlė į Paryžių ir pradėjo studijas Menų fakultete. Gavęs šį laipsnį, įstojo į vienuolius. Kai pradėjo teologijos studijas Paryžiaus universitete, jo mokytojai buvo Aleksandras Halietis, Jonas Larošelietis, Odonas Rigaldas ir Viljamas Melitonietis. Nuo 1248 m. iki 1250-ųjų dėstė Bibliją. Jis buvo pranciškonų mokyklos regentas magistras nuo 1254 m. iki 1257-ųjų. 1257 m. buvo išrinktas Mažesniųjų Brolių generaliniu ministru. Jo Sentencijų komentaras - pagrindinis trylikto amžiaus teologinis veikalas, bet jis taip pat išleido kitus svarbius teologijos darbus, kaip antai: Menų sugrįžimas į teologiją, Proto kelionė į Dievą, Ginčytini klausimai apie Trejybės slėpinį ir Ginčytini klausimai apie Kristaus pažinimq. Jis taip pat parašė Šv. Pranciškaus gyvenimą ir daug kitų studijų apie pranciškonų dvasingumą.

Bonaventūras buvo nepaprastas akademinis lyderis, galingas dvasinis rašytojas ir pagrindinis brolių administratorius per savo generolavimo kadenciją. 1273 m. tapo Albano kardinolu arkivyskupu, ir jam buvo patikėta daug Lijono susirinkimo darbotvarkės klausimų. Jis mirė 1274 m. liepos 15 dieną, asistuodamas šiame Susirinkime. Popiežius Sikstas IV kanonizavo Bonavetūrą 1482 m., o 1588-aisiais popiežius Sikstas V pavadino jį Bažnyčios Daktaru, suteikdamas jam titulą “Angeliškasis Daktaras”. Kartu su Jonu Dunsu Škotu Bonaventūras laikomas intelektualinės pranciškonų tradicijos svarbiausiu akademiniu teologu.

Bonaventūras turėjo daug studentų, kurie tapo žinomais pranciškonų teologais. Tarp jų yra Ričardas Rufas Kornvalietis (+1260), Žilberas Turnietis (+1284), Viljamas Delamarietis (+1298), Jonas Velsietis (+1302), Ričardas Melitonietis (+1308) ir turbūt pats žymiausias jo studentas Matas Akvaspartietis (+1308). Jo įtaka teologinei minčiai buvo stipri, jam tebesant gyvam, ir iki šių dienų išliko svarbiu veiksniu tiek Romos katalikų, tiek protestantų teologams.

Ištrauka iš Kenan B. Osborne OFM. Intelektualinė pranciškonų tradicija (VII)

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Algirdas Malakauskis OFM

Vasario 10–12 dienomis Jonavoje vyko metinis Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo susitikimas. Pateikiame jo metu br. Algirdo Malakauskio OFM sakytą pranešimą „Nugalėk blogį gerumu“.

Kun. Aušvydas Belickas

Evangelija pristato dar vieną svarbų Jėzaus ženklą – paralyžiuoto vyro pagydymą. Pasakojimas išties įspūdingas: keturi vyrai, negalėdami per minią prasibrauti iki Mokytojo, randa kitą išeitį: nuleidžia ligonį kambarin pro praplėštą namo stogą.

Senieji Trakai

Šaltąjį vasario 3-5 d. savaitgalį Senuosiuose Trakuose, Šv. Jono apaštalinių seserų vienuolyne, vyko rekolekcijos vyrams. Pateikiame keletą dalyvių liudijimų.

Mons. Gintaras Grušas

Dabartinis Kodeksas glaustai nusako Bažnyčios tapatybę, savivoką, ekleziologiją. Įdomu, kad tai yra vienintelė pilna teisės sistema, pritaikoma visame pasaulyje, todėl jai būdingas vidinis lankstumas.

Kainas ir Abelis

Akivaizdu, kad mūsų pasakojime pati svarbiausia vieta – tai skirtingas Dievo žvilgsnis į brolių aukas.