Minimas liepos 28 d.

Apie jo gyvenimą yra mažai žinoma, o ir ta informacija, kuri pasiekė šiuos laikus, yra trumpa.

Liber Pontificalis rašoma, kad Viktoras I buvo Felikso sūnus, yra kilęs iš Šiaurės Afrikos Romos Imperijos prokonsulatinės kolonijos. Tačiau pagal Šv. Jeronimą Viktoras I yra gimęs Pietų Italijoje. Romos vyskupu išrinktas po šv. Eleuterijaus. Tuo metu išrinktieji vyskupai buvo kartu ir popiežiai. Viktoras I valdė 10 metų (189–199). Viktoro I valdymo metais liturgijoje įsivyravo lotynų kalba, kuri pakeitė graikų kalbą. Pradėtas liturgijos lotynizacijos procesas sukėlė ginčų dėl Velykų datos, nes Rytuose Velykos buvo švenčiamos tą pačią diena, kaip ir žydų Velykos (pascha), o Vakaruose – sekmadienį, po Didžiojo penktadienio. Viktoras I šiame ginče dalyvavo ypač energingai ir net grasino atskirti krikščioniškas Rytų provincijas nuo Romos. Norėdamas išspręsti šį ginčą, Viktoras I sušaukė Sinodą, kuris palaikė Romos popiežiaus pusę. Ir tik Rytų vyskupas iš Efeso Polikratesas nekreipė dėmesio į Sinodo nutarimus ir nepakluso Viktoro I reikalavimams. Supykęs popiežius Viktoras I atskyrė Rytų provincijas ne tik nuo Romos Bažnyčios, bet ir nuo visos Bažnyčios. Ir tik šv. Irenejaus (140–202) iš Liono dėka įvyko derybos, kuriose buvo priimtas vieningas sprendimas.

Nors ir buvo smarkiai kritikuojamas už savo kilmę ir už konfliktą su Rytų krikščionimis, tačiau savo pontifikavimo metu Viktoras I sugebėjo sugrąžinti Romos vyskupo apaštališkajį autoritetą ir šlovę, padedamas šv. Irenejaus iš Liono (140–202), kuris vaizdžiai aprašė šlovingą Romos vyskupų gyvenimą, pradedant nuo šv. Petro, išaukštindamas jų gerus darbus ir atsidavimą tikėjimui.

Euzebijus ir šv. Jeronimas užsimena, kad Viktoras I paliko begalę laiškų, tačiau jie neišliko iki mūsų dienų. Nežinoma taip pat, kokia mirtimi mirė Viktoras I, tačiau Liber Pontificalis jis vadinamas kankiniu. Palaidotas Vatikane.

Paruošė Juozapas Blažiūnas

Bernardinai.lt