Rugpjūčio 23 d. minime šv. Rožę Limietę (1586-1617).

Ji gimė ispanų šeimoje Limoje, Peru, ir buvo pakrikštyta Izabele de Santa Maria de Flores. Nuo pat ankstyvos vaikystės mergaitė sau pavyzdžiu apsirinko šv. Kotryną Sienietę ir stengėsi pakartoti jos gyvenimą. Dėl jos grožio Izabelei piršosi keletas jaunikių, bet ji atsisakė tekėti, tapo dominikonų tretininke ir apsigyveno mažoje trobelėje, pastatytoje tėvų sode, kaip atsiskyrėlė, praktikuodama griežtą pasninką ir apsimarinimus. Ji patyrė tokių keistų regėjimų, kad buvo sudaryta kunigų ir gydytojų grupė jiems ištirti. Apklausinėjusi merginą komisija paskelbė jos regėjimus antgamtiniais. Kai gandai apie jos šventumą pasklido po miestą, Rožės sodelis tapo sostinės dvasinio gyvenimo centru. Tikima, kad, kuomet netoli Limos vyko žemės drebėjimas, tik jos maldos padėjo sostinei išvengti tos katastrofos. Tačiau 1614 m. asketiškumas taip nualino jos sveikatą, kad Rožei teko priimti vyriausybės tarnautojo Don Gonzalo de Massa pasiūlymą apsigyventi jo namuose. Čia 1617 m. rugpjūčio 24 d. ji ir mirė.

Rožė kanonizuota 1671 m. ir yra pirmoji Amerikos žemyne gimusi šventoji, Naujojo Pasaulio globėja.

Rože buvo pradėta vadinti po to, kai viename regėjime apsireiškęs Kristus kreipėsi į ją žodžiais: „Mano Širdies Rože“.

„Šventųjų gyvenimai“