Rugpjūčio 25 d. minime šv. Juozapą Kalasantą (1556-1648).

Juozapas kilo iš kilmingos, bet neturtingos giminės. Studijavo filosofiją ir teisę Leridoje, teologiją – Valencijoje ir Alkaloje. 1583 m. buvo įšvęstas kunigu. 1592 m. atvyko į Romą, kur tarnavo kardinolo Kolonos kapelionu ir dirbo gailestingus darbus.

Gailėdamas neturtingų Romos gyventojų vaikų, liekančių be jokio auklėjimo ir mokslo, 1597 m. prie šv. Daratos bažnyčios atidarė nemokamą mokyklą, kurioje buvo mokoma ne tik katekizmo, bet ir kitų disciplinų. Tai buvo pirmoji tokia mokykla visoje Europoje. Pradėjęs nuo 100 mokinių, mokyklą pavadino „Schola pia“. Norėdamas parengti tokioms mokykloms mokytojus, 1617 m. įkūrė vienuoliją, kurios nariai turėjo atsidėti liaudies vaikų švietimui (pijorai). Panašias mokyklas jis atidarė Toskanoje, Neapolio karalystėje, Ligūrijoje, Moravijoje ir Lenkijoje. Popiežius Grigalius XV patvirtino pijorų vienuoliją ir padarė ją ordinu (su iškilmingais narių įžadais). Juozapas paruošė įstatus ir buvo paskirtas pirmuoju ordino generolu iš pradžių 9 metams, o paskui visam gyvenimui. Tačiau vienuolija išaugo per greitai ir patyrė sunkią krizę tiek dėl pasauliečių noro tapti per ją kunigais, tiek dėl kitų vienuolijų pasipriešinimo, nes kiti ordinai taip pat sau uždaviniu kėlė jaunimo švietimą ir pijoruose įžvelgė konkurentus. Dėl šių priežasčių popiežius Urbonas VIII 1642 m. pašalino Juozapą iš generolo pareigų, o popiežius Inocentas X 1616 m. pijorų ordiną padarė paprasta atskirų namų kunigų sąjunga, leisdamas jos nariams laisvai įstoti ir išstoti. Tai buvo skaudus smūgis Juozapui. 1648 m. jis mirė.

Kanonizuotas 1767 m.

„Šventųjų gyvenimai“