Šiomis dienomis katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Augustiną ir jo motiną šv. Moniką. Šv. Monikos liturginis minėjimas švenčiamas rugpjūčio 27-ąją, o šv. Augustiną liturginis kalendorius mini rugpjūčio 28-ąją.

Šv. Augustinas, Hipono vyskupas, vienas svarbiausių Vakarų Bažnyčios Tėvų, gyveno pirmaisiais krikščionybės amžiais: gimė 354 metais, mirė 430-aisiais. Jo tėvas buvo pagonis, o motina - krikščionė. Cicerono raštai sužadino jo domėjimąsi filosofija. Nors motinos buvo auklėjamas krikščioniškai, tačiau jos įtakai iš pradžių nepasidavė. Tik po ilgų intelektinių klajonių, susižavėjimų ir nusivylimų to meto filosofijos srovėmis, Italijoje Augustinas susipažino su Milano vyskupu šv. Ambraziejumi. Būtent jo įtakoje Augustinas 387 metais priėmė krikštą. Tapęs kunigu, grįžo apaštalauti į gimtąją Šiaurės Afriką, 395 metais buvo konsekruotas Hipono vyskupu. Savo gausiais raštais polemizavo su tuomet madingais pagonių autoriais, karštai gynė Bažnyčios idėjas ir kovojo prieš erezijas. Augustino gyvenime būta audringų periodų, jis buvo prieštaringo, veržlaus būdo, linkęs ūmai keisti pažiūras. Kažkas yra pasakęs, jog nė vienam iš didžiųjų mąstytojų nebuvo būdingas toks atotrūkis tarp dvasios aukštumų ir nuopuolių kaip Augustinui.
Šv. Augustino šventės išvakarėse Bažnyčia liturgijoje mini jo motiną šventąją Moniką ir iškelia ją kaip krikščionės motinos pavyzdį. Apie Monikos gyvenimą nedaug žinome. Žinome tik tiek, kad Monika (332-387) gimė Tagastėje, Šiaurės Afrikoje, ištekėjo už gražaus, bet amoralaus pagonio Patricijaus. Savo geraširdišku pavyzdžiu, kantrybe ir maldomis Monika sugebėjo atversti savo vyrą ir jo motiną į krikščionybę. Jos vyras mirė 371 m.

Vyriausias jų sūnus filosofas Augustinas niekaip nerado sau vietos gyvenime. Monika labai sielojosi dėl savo sūnaus Augustino neramių blaškymųsi ir ieškojimų, kad meldėsi už klystkeliais pasukusį savo sūnų. Jos malda buvo išklausyta ir sūnus Augustinas tapo vienu didžiausių Bažnyčios šventųjų. Kartu su sūnumi jinai keliavo po Italiją. Galbūt kartu su juo klausydavosi ir Milano vyskupo Ambraziejaus pamokslų, taip labai paveikusių Augustiną. Tikriausiai dalyvavo ir jo krikštynose. Kai jau krikščioniu tapęs Augustinas nusprendė grįžti į Afriką, jiedu abu su motina, laukdami laivo į Afriką, gyveno Ostijos uoste, netoli Romos. Būtent šiame tuometinės Romos uostamiestyje Monika mirė. Iš pradžių jos palaikai buvo palaidoti Ostijos bažnyčioje. Vėliau buvo perkelti į Romos mieste esančią jos sūnui šv. Augustinui dedikuotą bažnyčią.
Monikai nebuvo lemta su sūnumi grįžti į Afriką. Tačiau, pagal Dievo planus, turbūt ir nebuvo reikalo grįžti. Dievas išklausė jos maldų. Sūnus surado tikrą kelią. Motina galėjo ramiai pasitraukti.

Pagal Vatikano radiją ir kitus šaltinius

Bernardinai.lt