Rugpjūčio 28 d. minime šv. Augustiną (354-430), vyskupą, Bažnyčios mokytoją. Augustinas gimė lapkričio 13 d. Tagastėje, Afrikoje. Jo tėvas buvo pagonis, o motina šv. Monika – krikščionė. Sugustinas mokėsi Tagastėje, Madauroje ir Kartagenoje.

375 m. jis dirbo laisvojo meno mokytoju Tagastėje, vėliau Kartagenoje. 383 m. Nuvyko į Romą, o 384 m. persikėlė į Milaną, kur dėstė retoriką. Savo dvasinį šio laikotarpio gyvenimą jis vėliau atpasakojo veikale „Confessiones“. 373 m. skaitydamas vėliau dingusius Cicerono veikalus, Augustinas susidomėjo filosofija. Kadangi krikščionių Šventasis Raštas tuo metu jo nepatenkino dėl savo paprastumo, Augustinas prisijungė prie manichėjų sektos (374-383 m.). bet liko nepatenkintas manichėjišku dualizmu, todėl dar vėliau prisidėjo prie neoplatonikų skeptikų. Gyvendamas Milane jis išklausė šv. Ambraziejaus pamokslų, kurie padarė jaunajam filosofui didelį įspūdį. Po sunkių dvasinių kovų su savo aistringa prigimtimi, veikiamas šv. Antano ir kitų to meto vienuolių pavyzdžio, apaštalo Pauliaus laiške romiečiams Augustinas rado savo kelią į krikščionybę.

Atsivertęs į tikrąjį tikėjimą, jis atsisakė mokytojo darbo ir ėmė ruoštis krikštui, kurį drauge su savo sūnumi Adeodatu priėmė iš šv. Ambraziejaus rankų 387 m. Hippo vyskupas 391 m. jį įšventino kunigu. Kartu su Alypijumi, Evodijumi ir kitais jis įkūrė vienuolišką religinę bendruomenę, kuri palaipsniui išaugo iki dvasinės seminarijos lygio. Daugelis jos narių tapo įžymiais vyskupais. 393 m. jis pirmą kartą dalyvavo Afrikos sinode (vėliau buvo dar 6 sinodų dalyviu). 395 m. Augustinas buvo konsekruotas vyskupo Valerijaus koadjutoriumi ir 396 m. pakeitė šį Hippo vyskupo pareigose. Visus 34 savo vyskupavimo metus Augustinas be pertraukos dirbo: sakė pamokslus, rūpinosi kunigų ir liaudies reikalais, viešai diskutavo su manichėjais, donatistais ir pelagijonistais. 426 m. jis pasiskyrė savo koadjutoriumi Heraklių, kad galėtų daugiau laiko skirti raštams, tačiau darbus sutrukdė vandalų, vadovaujamų Genzeriko, antplūdis į Afriką. Jis mirė, vandalams apsupus Hippo miestą. Augustino relikvijas VIII a. iš Afrikos per Sardiniją į Paviją atgabeno langobardų vadas Liutprandas. Čia jos buvo padėtos augustinų bažnyčioje.

Augustino kūrybinis palikimas milžiniškas: daugiau kaip 200 veikalų, maždaug 300 laiškų, apie 400 pamokslų. Žymiausi raštai: „Dievo miestas“ (426 m.), „Trejybė“ (416 m.), „Confessiones“ (401 m.), Evangelijos pagal Joną komentaras (417 m.).

Augustinas – vienas iš 4 didžiausių Vakarų Bažnyčios mokytojų, įžymiausias krikščioniškas platonikas, įtakingiausias Katalikų Bažnyčios teologas, kurio poveikis vėlesniems laikams jaučiamas moksle apie triasmenį Dievą, malonę bei teologiškame žmonijos istorijos aiškinime.

„Šventųjų gyvenimai“