Rugpjūčio 30 d. minime šv. Petrą iš Trevi, atsiskyrėlį, gyvenusį XII a.

Šv. Petras iš Trevi – šventasis, vienas iš tų atsiskyrėlių, kurie keliaudavo iš vienos vietos į kitą, liudydami Evangeliją savo gyvenimu. Tokia religingumo forma buvo būdinga XI-XII a. atsiskyrėliai gyvendavo vieni ar mažose grupelėse, apsistodavo vienoje vietoje ir išsikeldavo į kitą - po to, kai jų maldų ir asketiško pavyzdžio dėka žmonės atsiversdavo.

Gimęs Roka di Bote, Italijoje, Abruzo regione, Petras praleido šioje vietoje vaikystę. Vėliau jis pabėgo nuo tėvų numatytos santuokos į Tivolį ir ten du metus mokėsi Kleto mokykloje.

Jo mokytojas, pamatęs, kad jo mokinys jau pakankamai išsimokslino, jį pristatė Tivolio vyskupui Grigaliui, kuris jam išskuto tonzūrą, įteikė geležinį kryžių ir davė užduotį - eiti ir skelbti Evangeliją vyskupijos gyventojams.

Grįžęs į Roka di Bote, du metus pamokslavo miestelyje ir apylinkėse. Vėliau jį aplankė vizija, kurioje pasirodęs Jėzus ir Dievo Motina paprašė jo vykti pamokslauti į kitas vietas.

Taip Petras iškeliavo apaštalauti į Subiaką, čia penkiems mėnesiams apsistojo šv. Abondijaus bažnyčioje, vėliau persikėlė į senąją Trevi vyskupiją, po to paliko lūšnelę, kurioje gyveno, ir apsistojo olose, iš kur tęsė savo keliaujančio apaštalo misiją. Petras mirė  rugpjūčio 30 d., manoma, kad 1052 d.

1215 m. Anagnio vyskupas, įgaliotas popiežiaus Inocento III,  Petrą paskelbė šventuoju. Šio šventojo pagrindinė kulto vieta yra Trevi, kur saugomas jo kūnas ir kurio globėju Petras yra paskelbtas. Šv. Petro relikvijų yra visose vietose, kur jis apaštalavo.

Pagal "Santi e beati"

Bernardinai.lt