Rugsėjo 4 d. minime šv. Rozaliją (m. 1160).

Žinių apie šią šventąją yra nedaug. Legendos pasakoja, kad ji gimė Sicilijoje karališkoje šeimoje ir dar jauna būdama pamilo maldą ir nuošalumą, tad, stokodama nuošalumo ir ramybės tėvų namuose, paliko visus patogumus, gimines, namus ir atvyko į Coschinos kalną, kur apsigyveno viename urve kaip atsiskyrėlė. Čia dieną naktį meldėsi, kadangi jos ramybės niekas netrukdė. Nugalėdama tamsos baimę ir net piktosios dvasios puolimus, dideliame varge ir atgailoje ji ir praleido savo gyvenimo metus. Viešpats jai suteikdavęs gausesnių malonių, apšvietimų, ir ji su nauja jėga galėjusi Dievui aukotis nuošalume. Vėliau ji persikėlė į grotą Pellegrino, kalne netoli Palermo, kur ir mirė.

Savo atgailą ji ištesėjo iki galo, iki mirties (1160). Kažkas ją palaidojo kalno papėdėje. Ji liko nežinoma iki 1625 m., kada buvo stebuklingai atrastas jos kūnas. Prie jo vyko stebuklai; tad šventosios relikvijos buvo perkeltos į Palermo bažnyčią.