Iš rinkimų pažadų: „Kaip tarėme, taip padarėme. Mes savo pažadus tęsiame, kad ir kaip tai nesmagu“ (Tautos prisikėlimo partija, 2008, rugsėjis).

„Jūsų interesus ginsime dantimis“ (Tautos prisikėlimo partija, 2008, rugsėjis).

„Mes priversime generalinį prokurorą dirbti“ (Tautos prisikėlimo partija, 2008, rugsėjis).

Jis, žinoma, nepasitraukė. Nepasakė „atia“. Pasakė „iki pasimatymo darbe“.

„Tikras žmogus iš tikro gyvenimo“ net ir prieš kameras kovoja iki galo. Iki demokratijos galo. Taip kažkada buvo ir su pirmais „keleiviais“ – „Dviračio“ grupe.

Jis tris kartus pasakė „Valinskas“ ir šešis kartus „aš“. Jis vis dar tiki tebesąs savo „skriejančiame traukinyje“. Vis tikina gražinąs skolą Lietuvai, tikina paliksiąs ja geresne šalimi.

Apkaltino save už nepatikrintus „prisėdusių keleivių“ bilietus. Prisiėmė atsakomybę. Nulenkė galvą prieš dorus ir sąžiningus bendražygius. Netikslino kokius, tad likom prie jo parinktų „dorųjų“ – Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo, aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Seimo narių Astos Baukutės, Vinco Babiliaus, „Michos“ ir kitų šeimos draugų.

Pažadėjo netapti marionete „kiūtančių lėlininkų rankose“. Netikslino, nesiplėtė, tad likom prie senų žinių – prie partijos steigimo ir Prezidento kampanijos padirbtų parašų. Prie pastangų visus rinkėjus dvejuose rinkimuose paversti savo lėlėmis. („Aš noriu tokios Lietuvos, kurioje mes galėtume pasitikėti vienas kitu, kurioje garbės žodis yra tvirtesnis už oficialiausią antspaudą, kurioje kiekvienas žino, kad gyvena teisinėje valstybėje.“)

Sakė spėliojęs, kada sieksim dugną – „šiandien, ryt, poryt“. Paaiškino, jog jau „ryškėja mūsų darbo vaisiai“. Kad jau visi pamatė: „galim dirbti“.

Ir tuomet tapo „pigios atakos auka“. („Kas bus rytoj? Prezidentė, premjeras, ministras?“)

Paskelbė, kad „privačios struktūros stengiasi privatizuoti ministerijas“. Nesakė pavardžių, netikslino kainų. Tad likom prie senų žinių: suma prieš rinkimus jo partijai – 400 tūkstančių; bendrovė „Merko“, jos buvęs vadas – aplinkos ministras.

Pasižadėjo tartis su koalicijos partneriais. Netikslino, ar taip, kaip pernai – ultimatumų kalba vis kišdamas žvejybos (jachtos) sėbrą į ministrus ar bent jau apskrities vadukus.

Sakė norįs tėvynės, kur kiekvienas „būtų laisvas nuo valdžios piktnaudžiavimo, nuo pogrindinių šmeižikų siautėjimo, nuo užkulisinių sandėrių“. Netikslino sumų, datų ir vietų. Tad likom prie senų žinių: 2009-ųjų vasario penktoji. 28 tūkstančiai „Respublikai“ iš biudžeto – Seimo pirmininko reprezentacinių lėšų; slapti susitikimai su „žurnalistikos gėda“ V. Tomkumi šio bute. („Mano interesas buvo ir lieka vienas – palikti Lietuvą geresne šalimi mūsų vaikams. Kokį dar interesą galima turėti šiandien, kai mūsų visų kasdienybę darko sunkmetis?“).

O Seimo pirmininko kėdė, kaip jis pasidalijo patirtimi, „yra viso labo tik baldas“.

Bet, matyt, ypatingas baldas, nes norėtų ant jo dirbti ir rytoj. Ir toliau interesus ir pažadus "ginti dantimis".  Kad ir kaip jums tai nesmagu. 

„Vardan tos Lietuvos“.

Iš rinkimų programos: „TPP sieks, kad pareigūnai neišvengtų atsakomybės už neteisėtą veiklą, etikos pažeidimus ir prastą savo pareigų atlikimą. Siekiame, kad išnyktų neskaidri partijų priklausomybė nuo rėmėjų, kad verslo santykiai su viešosios valdžios institucijomis būtų skaidrūs. Pažadame, jog priėmę klaidingus sprendimus, tai pripažinsime, prisiimsime atsakomybę ir sieksime kuo greitesnio klaidų ištaisymo“ (Tautos prisikėlimo partija, 2008, rugsėjis).