Romas Sakadolskis. Aleksandras Lukašenka LTV eteryje
Savo arogancija ir bravūriška laikysena A. Lukašenka su kaupu demonstravo žemą politinę kultūrą. Mėgaudamasis gyrėsi, kad jam priskiriama diktatoriaus etiketė. Samprotavimais apie demokratiją, Vakarus, opoziciją, žmogaus teises ir dingusius politinius veikėjus bei žurnalistus protarpiais priminė neklaužadą, kuris iškiša liežuvį – „še tau...”
Bėda ta, kad A. Lukašenka vadovauja valstybei ir tai, ką jis daro, visai nejuokinga žmonėms, kurie turi kęsti autokrato įnorius – slėptis, kai rūstauja, šypsotis, kai dosnus. Visa tai išsiskleidė per valandos trukmės laidą.
Tačiau šios eilutės ne apie tai. Ir ne apie tai, ar pavyko Lietuvos žurnalistams išgauti iš A. Lukašenkos nors truputį daugiau, negu jo paties kuriama propaganda, kuri buvo pateikta ilgais, pradžioje žurnalistų nepertraukiamais monologais.
Į šį klausimą netgi nedrįsčiau atsakyti dėl to, kaip buvo pateiktas A. Lukašenkos pastabų vertimas į lietuvių kalbą. Nesuvokiamas sprendimas pateikti balsu tik A. Lukašenkos pasisakymų santrauką tuo metu, kada jis pats kalba.
Būtent santrauką, kurioje kartais buvo apžvelgta tai, kas jau pasakyta, o kartais – kas dar bus pasakyta. Rusiškai nemokančių arba sunkiai suprantančių žmonių toks sprendimas negalėjo tenkinti, nes didesnė pasisakymų dalis liko neišversta. O rusiškai mokančių žmonių tokia santrauka negalėjo tenkinti, nes ji trukdė klausytis pašnekovo.
Sunku įsivaizduoti kvailesnį sprendimą – nei tie, kas moka rusiškai, nei tie, kurie šios kalbos nemoka, neturėjo jokių galimybių išgirsti tas laidos vietas, kurios buvo užkalbėtos santrauka. Ir jeigu niekas negali tų vietų suprasti, kam jos transliuotos?
O pasižiūrėjus atidžiau, verta paklausti: nuo kada LTV laidoms suprasti žiūrovai turi mokėti rusiškai? Kada visuomeninis transliuotojas tapo dvikalbis? Koks mąstymas nemato čia problemos? Ir kodėl nesiskaitoma su tikrove – Lietuvoje palaipsniui mažėja rusų kalbos vartojimas, smarkiai mažėja tarp jaunimo, taigi didėja skaičius žmonių, kurie rusiškai nemoka.
Toks sprendimas nesuprantamas ir todėl, kad išeitys tokios paprastos: rašomi titrai arba pateikiami vertimai tikruoju laiku. Ir vienam, ir kitam reikia nemažai darbo. Tačiau Lietuvoje juk yra lietuvių, mokančių sinchroniškai versti iš vienos kalbos į kitą. Jiems tokia užduotis būtų buvusi įprasta. O Lietuvos televizija turi galimybes titruoti televizijos kadrus.
Buvo ir kitų praėjusio antradienio laidos trūkumų. Mandagiai būtų galima sakyti, jog transliacija pasižymėjo „minimalizmu“. Tai gali būti patrauklu muzikoje, kituose menuose, deja, kiek kitaip publicistinėje laidoje.
Laida sumontuota „dešros principu” – ji buvo tiesiog supjaustyta į gabalus. Kai atėjo metas reklamai, įrašas buvo ūmiai sustabdytas, pašnekovo kalbėjimas tiesiog nutrauktas, po reklaminės pauzės vėl paleistas be jokio paaiškinimo, tarsi pauzės nebūtų buvę.
Beje, pačioje laidos pradžioje vedėja Rita Miliūtė pranešė, jog interviu vyksta Baltarusijoje. Tačiau žiūrovui, kuris televizorių įsijungė kelias sekundes pavėlavęs arba dėl kokios kitos priežasties neišgirdo šios informacijos, laidos vedėja niekada jos nepakartojo, jokie titrai šios svarbios aplinkybės nepriminė. Laidoje taip pat nebuvo priminta nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis vyksta interviu. (Iš tiesų buvo galima atsisakyti „Teisės žinoti“ atributų, kurie tik trukdė, nes pati laida vyko ne studijoje. Tai buvo interviu su Baltarusijos prezidentu, ir nebuvo jokio reikalo bandyti jį sprausti į laidos rėmus.)
Buvo ir daugiau „minimalizmo“ požymių. Pvz., R. Miliūtė taip ir nepaaiškino savo auditorijai, kas lėmė, kad ji ne viena kalbėjosi su A. Lukašenka. Laidai įsibėgėjus pamatėme, kad šalia jos sėdi LTV konkurentės „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Edmundas Jakilaitis. O kodėl jis buvo LTV laidoje, taip ir nesužinojome.
Regis vieną kartą minėtas E. Jakilaitis buvo parodytas su titru, kuriame nurodyta jo tapatybė. Nepastebėjusiam žiūrovui buvo palikta pačiam gaudytis, ką veidas, kadaise matytas LTV eteryje, veikia laidoje „Teisė žinoti“.
Informacijos nebuvimas skatina spėliones. Gal E. Jakilaičiui rengiamas kelias atgal į LTV, o žiūrovai prie to pratinami? „Lietuvos ryto“ televizijos interneto svetainėje rašoma, kad jis tebėra televizijos vadovas. Beje, ten paskelbta, jog prieš „Teisę žinoti“ buvo transliuotas E. Jakilaičio „išsamus ir išskirtinis interviu su Aleksandru Lukašenka“. Išskirtinesnis už R. Miliūtės interviu?
Jeigu neaišku, kodėl trečiam pagal žiūrimumą LTV prireikė pagalbos iš „Lietuvos ryto“ televizijos, tai reikia manyti, jog nykštukiniais reitingais pasižyminčiam kanalui tai buvo naudinga.
Tokie priekaištai apie laidos pateikimą gali atrodyti smulkmeniški, bet iš tikrųjų taip nėra. Nepamirština, jog žiūrovas neskiria viso savo dėmesio mažajam ekranui net ir tada, kai jį stebi. Todėl logiška pakartotinai priminti, kas kalba, kur vyksta (jeigu vieta neįprasta). Šiuo atveju svarbu buvo nurodyti ir laiką, nes prieš „Teisę žinoti”, naujienų laidoje „Panorama” buvo transliuotas reportažas, kuriame matyti A. Lukašenka jau kirtęs Lietuvos sieną.
Tačiau reikia pripažinti, kad tokias paslaugas žiūrovui šykščiai teikia ne vien LTV, bet taip pat ir daugelis Lietuvos komercinių transliuotojų, nors tai nesudėtinga ir nebrangu.
Kas kita dėl A. Lukašenkos interviu vertimo į lietuvių kalbą. Tai byloja apie neprofesionalumą, kurio nederėtų toleruoti, ypač kai algas moka mokesčių mokėtojai.
Betgi ar šis reikalas sulauks dėmesio iš LRT tarybos? Šių eilučių autoriaus patirtis rodo, jog pačiu geriausiu atveju bus liepta daugiau taip nedaryti, o greičiausiai taryba pasitenkins pasisakymais, padūsavimais ir priminimais, kad jai nevalia kištis į laidų turinį. Tokios nuotaikos vyrauja LRT vadovaujančioje institucijoje.
O gal ši struktūra įveiks savo ilgametę tradiciją ir nustebins? Būtų šaunu. Norintieji sužinoti, galės apsilankyti LRT interneto svetainėje (lrt.lt). Ekrano dešinėje, ten, kur pažymėta „LRT taryba“, spustelėkite paveiksliuką, kuriame matyti tuščios kėdės.
Bernardinai.lt
