Olegas Lapinas, Dalia Lapinienė. Ten ir atgal. Vienas megabaitas apie vaiką. Vilnius: Alma littera, 2009.

Skaityti pradėjau su išankstiniu nusiteikimu, kurį suformavo psichikos sveikatos specialistų rašomos knygos, bet jis greitai išsisklaidė, nes patikėjau autorių nuoširdumu ir gal net stiliumi. Puiki koncepcija: parašyti knygą kartu su žmona (ne atvirkščiai, nes O. Lapino tekstų esu skaičius ir daugiau). Nebuvo nuobodu: daug naudingos informacijos, paaiškinančios vaiko elgesį, paauglių brendimą, praktiniai patarimai tėvams. Ramus, jokių tradicinių auklėjimo problemų (masturbacijos, išėjimo iš namų, ir t. t.) nestigmatizuojantis autoriaus tonas; remiantis netgi empirine vaikų auginimo patirtimi. Kadangi auklėjimas mūsuose dažniausiai paliekamas kažkokiam stichiškam vyksmui, nesidomint jokia nors kiek teoretizuojančia medžiaga, tai jo padariniai neretai ir tampa stichinėmis nelaimėmis. O auklėjimas - juk siaubingai greitai kintanti visuomenės elgesio kategorija: kas galiojo vakar, tikrai nebegalios rytoj. Tačiau knyga aktuali ne vien tėvams (skaitys, aišku, tik motinos), kurie laukiasi: ji ir kiekvienam iš mūsų padėtų geriau suprasti save, dar kartą įvertinti biologinius savo impulsus ir, palikus barščių virimą, skirti laiko savianalizei. Antroji dalis (D. Lapinienės) paprastesnė, kalbėjimas prisodrintas psichologizmų, mažiau juokavimo: piešinėliai tinkamai iliustruoja tekstą. Parašyta kad ir populistiniu stiliumi, bet liaudžiai suprantama kalba; vadinasi, skaitančioje visuomenės dalyje turėtų funkcionuoti.

Doreen Virtue Kaip gyventi su indigo vaikais. Iš anglų k. vertė Rasa Akstinienė. Vilnius: Alma littera, 2009.

O štai čia knyga, kuri gali nebent prilinksminti. Rimtai į tokius skaitalus žiūrėti ne tik kad negalima, bet ir uždrausta turėtų būt, siekiant užkirsti kelią kvailybės ir šarlatanizmo propagavimui. Aišku, šarlatanizmu čia taip greitai neapkaltinsi, mat autorė, nors ir nesitiki, turi psichologijos daktarės laipsnį. Bet ko tik Amerikoje nenutinka. Taigi, trumpai reziumuojant - lektūroje tvirtinama teorija, jog kai kurie vaikai, ypač jei jie hiperaktyvūs, greičiausiai yra labai ypatingi, genialūs, kilme turbūt atsrališkai susisaistę su ateiviais iš kosmoso. Šitą knygą skaičiau iškart po ,,Ten ir atgal“ ir labai juokiausi. Mat supratau dar kartą, jog jei žmogus (autorė) dar užpakaliniame viršelyje pateikia save kaip ,,aiškiaregį“, bėgti nuo jo reikia kuo toliau. Iš rašymo taipogi matosi, jog dėstymas nenuoseklus, šokinėjama nuo smulkių detalių prie bendro pasakojimo. Bet kaip gi neatsiras kvailų tėvų, norinčių tikėti savo vaiko išskirtinumu? Juokingiausia, kad ir pati autorė savo nuosavus vaikus laiko ,,indigo“. O tada jau labai lengva konstruoti pranašumo teoriją: fantazijų pasaulyje, jei taip saugiau, pasilikti galima, tačiau iš šono sveikos nuovokos stebėtojui tai atrodo kaip užsisklendimas nuo realybės. Knyga sklidina intriguojančių istorijų, bet jos atrodo dirbtinės. Nors neabejoju, kad naivūs žmonės apsigaus ir įtikės. Gal net savo vaikų, turinčių raidos sutrikimų ir prašyte besiprašančių elgesio korekcijų, ypatingumu. Juk taip lengviau. Kentėsime visi.

Nijolė Daujotytė Pro lapus. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

Retai apžvelginėju poezijos knygas. Dėl primityvios priežasties – tų apžvalgų beveik niekas neskaito, nes daugumai žmonių įdomu vien beletristika. Ties N. Daujotytės lyrika užkliuvau, nes rėksmingoje knygyno knygų stirtoje baltuojantis viršelis sustabdė. Kaip ir skaidrus, paprastas, nepretenzingas kalbėjimas. Gamtos motyvai, grakščios augalų detalės (vis dėlto gaivus kaip reta poezijos knygos viršelis), glaustas, lakoniškas asindetonas, neryškūs intertekstai. Daug tokio emocingo kalbėjimo, kuris, kad ir subtiliai literatūrinamas, vos išsiveržia iš kasdienės kalbos: ,,šitam kambary sūnau / nėra interneto ryšio / mama bevielis internetas / veikia visur // bet mūsų / storos sienos“ (p. 62). Buitinis lygmuo verčiamas egzistenciniu, kasdienės įžvalgos (bet jos gan dienoraštiškos, ne kokie ypatingi ar dramatiški nušvitimai) – trumpučiais haiku. Kalbos paprastumas, jausminė invokacija į skaitytoją – šios knygos stiprybė.