Pastaruoju metu bene karščiausia tema Vilniaus meno pasaulyje – Evaldo Janso tapyba. E. Jansas žinomas kaip videomeno ir performansų menininkas, iškilęs kartu su pirmąja ŠMC menininkų banga. Pastaruosius dešimt metų kūrė daugiausia videodarbus, pasižyminčius aštriomis socialinėmis temomis ir ne mažiau aštriais, provokuojančiais kadrais. Jo filmai – subjektyvi gatvės gyvenimo antropologija. Negraži ir nepatogi. Kamerą dažnai laikančio autoriaus kaip veiksmo dalyvio pozicija ištrina žvilgsnio ar pojūčio distancijos galimybę. Dokumentuojama kasdienybė nepadoriai tikra, kaip bulve gydomas hemorojus ar švirkšto dūris. “Kūryboje vadovaujuosi principu, kurį pavadinčiau egzistenciniu romantizmu. Tai tokia estetinė nuostata, kai vidiniai išgyvenimai ir jausmai yra reakcija į socialines problemas, moralinį būvį, kultūros procesus, archetipus ir simbolius”, – apie save yra teigęs menininkas.

Papildomų „spalvų“ menininko kūrybai neišvengiamai suteikia ir ryški asmenybė. Surinkus apie E. Jansą pasakojamas istorijas, išeitų neprastas veiksmo filmas ar bent komiksas. Jis nebūtinai mylimas. Nepatogus parodų kuratoriams. Nepaisant to – puikiai žinomas ir vertinamas, turbūt labiausiai už drąsą, kurios verkiant trūksta mūsų meniniame gyvenime, ir savotišką atvirumą, virstantį beveik agresija žiūrovo atžvilgiu.

Šiais metais E. Jansas grįžo prie tapybos. Grįžo gan garsiai ir oriai – iš karto į „Vartų“ galeriją. „Artscape. Vengrija“ parodos kuratorė E. Grigoravičienė pasirinko vengrų menininką Csaba Nemes (tapyba ir videodarbas) ir Evaldą Jansą (tapybą ir videodarbai). Abu menininkai itin radikalūs. Csaba Nemes bene labiausiai išgarsėjo, kai 2007 m. buvo išrinktas atstovauti savo šaliai Venecijos bienalėje, tačiau vėliau Vengrijos kultūros ministerija šį sprendimą atšaukė, ir tai tapo cenzūros, siekio kontroliuoti ir slopinti radikalųjį meną įrodymu.

„Vartuose“ pristatomuose tapybos darbuose radikalumo ne tiek ir daug.

 Menininką domina su politika susijusios socialinės temos. Jis kalba apie bendrus, kolektyvinius jo šalies dabarčiai aktualius dalykus. Kolektyvinė ir kultūrinė atmintis, socialistinės praeities liekanos, politinių permainų poveikis eilinių žmonių kasdienybei – taip pristatomos realistinių paveikslų temos.

  

E. Jansas ir tapyboje išlieka subjektyvus. Socialinė, kultūrinė kritika dažniausiai atsispiria nuo kūniškumo. Vienuose darbuose kalbama per tapybinę raišką ir formą („Poliucijos“)

kituose – svarbesnis siužetas ir visuotinai atpažįstami įvaizdžiai.

Geresnės intrigos norėdamas nesuregsi – labai įdomu, į kurią pusę galiausiai pasuks E. Janso tapyba?

Kardinaliai priešinga paroda veikia galerijoje „Kairė dešinė“. Tai – grafiko, knygų iliustratoriaus Romo Oranto paroda. Čia eksponuojami pastarojo dešimtmečio kūriniai – knygų iliustracijos. Bene daugiausia – iliustracijų poezijai: Marčėno, Kukulo, Stankevičiaus, Marcinkevičiaus knygoms.

R. Orantas teigia meną suvokiantis kaip dvasinį reiškinį. „Menas man – tai dvasinis bendravimas, ir kaip sakiau, šiek tiek liūdnas”, – sakė menininkas viename interviu.

Galvojant apie R. Oranto iliustracijas, bene ryškiausias kylantis apibūdinimas – švara. Šiandieniame ryškių, spalvingų knygų iliustracijų kontekste jautiesi net dėkingas už ploną juodą liniją baltame popieriuje.

Kaip ir dėkingas už aktualijų ir madų nebuvimą. Panorėjęs – praversi nepastebėjęs. Panorėjęs – seksi įdėmiai, kaip rašto raides, ir ilgai nenusibos.

Paprasti, aiškūs įvaizdžiai, tokie kaip duona, delnas, kelias nesunkiai suprantami, todėl netrukdo daugiau dėmesio skirti linijai, tonams ir iš baltumos sklindančiai tylai.   

Iš pirmo žvilgsnio kukli paroda (juoda-balta, nedideli formatai) bent kiek stabtelėjus įtraukia ir leidžia pailsėti. Knygų iliustracijos čia – savarankiški meno kūriniai, įdomūs bei vertingi ir be savo ”šeimininko” – iliustruojamo teksto. Netrukdyti šalia esančiam, jį palaikyti ir tuo pačiu išlikti savimi – skamba paprastai. Kaip ir visi tikri dalykai gyvenime.  

ARTscape: Vengrija. Csaba Nemes, Evaldas Jansas, galerija „Vartai“, Vilniaus g. 39, iki lapkričio 6 d.

Romas Orantas, Iliustracijos 99/09, galerija „Kairė dešinė“, Latako g. 3, iki spalio 31 d.