Gerbiamas kompozitoriau, kada susitiko Jūsų ir Kauno valstybinio choro kūrybiniai keliai?

Bendrauti su Kauno valstybiniu choru tenka nuo pat pirmųjų kolektyvo meninės veiklos dienų. Teko matyti jo kūrimosi kelią, šiame kelyje iškilusias problemas, stebėti repertuaro formavimąsi bei tai, kaip talento ir atkaklaus darbo dėka buvo pasiekta tikrų aukštumų. Pamenu, kiek titaniškos dvasinės ir organizacinės jėgos, sumanumo teko parodyti ilgamečiam vadovui prof. Petrui Bingeliui, kol kolektyvas išaugo iki europinio lygio choro, pasiekė profesinės brandos. Juk kiekviena naujai parengta programa – tai žingsnis kelyje į chorinio meno olimpą.

Koks buvo tas kūrybinis kelias, kuriuo Kauno choras žengia jau penktą dešimtį metų?

Kolektyvo kelias toli gražu nebuvo lengvas. Įsigalėjusiai viešai nuomonei buvo negirdėta, kad tik baigęs studijas, nors ir gabus absolventas būtų paskirtas profesionalaus kolektyvo vadovu. Netrūko pavyduolių tarp „garsių“, parapinio lygio chorų vadovų, kurie, deja, iki šiol neperžengė profesionaliam menui reikalingos kartelės, nieko apčiuopiamo nenuveikė...

Kaip šiandien, kai minimas choro 40-ies metų kūrybinės veiklos jubiliejus, vertintumėte kolektyvo pasiekimus?

Per 40 metų laikotarpį choras pavydėtinai pažengė į priekį, kaskart tobulėjo, plėtėsi jo koncertų geografinės ribos, kolektyvas tapo žinomas pasaulyje. Su didžiausiu noru drauge su Kauno valstybiniu choru stambios formos vokalinius-meninius kūrinius rengia iškiliausi Europos dirigentai, simfoniniai orkestrai... Chorui teko koncertuoti geriausiose ir didžiausiose žemyno salėse. Kiekvienas choro koncertas teikė klausytojams didžiulį estetinį pasigėrėjimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ką derėtų labiausiai akcentuoti mėginant apibūdinti Kauno valstybinio choro indėlį į pastarųjų keturių dešimtmečių Lietuvos chorinio muzikavimo kultūrą?

Mano nuomone, sveikintina ir aukso raidėm į Lietuvos kultūros istoriją įrašytinas P. Bingelio dėmesys lietuviškai chorinei muzikai, iniciatyva šią muziką atliekant. Kauno valstybinis choras yra atlikęs visus stambios formos profesionalių Lietuvos kompozitorių klasikų ir šių dienų autorių kūrinius chorui ir simfoniniam orkestrui, taip pat chorinius ciklus a capella.

Kokius bendrus projektus, kuriuos įgyvendinote drauge su Kauno valstybiniu choru, paminėtumėte?

Kaip minėjau, man, kaip kompozitoriui, su choru artimai tenka bendrauti nuo pirmų jo meninės veiklos metų. Vien chorinė poema „Miško pasaka“, parašyta P. Bingelio prašymu sukurti ką nors neįprasto, choro repertuare buvo 30 metų ir apkeliavo pusę pasaulio. Choras drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko mano antrąją simfoniją M. K. Čiurlionis (J. Degutytės žodžiai), aštuntąją simfoniją „Ad Gloriam Dei“, dešimtąją simfoniją „Lietuvos partizano motinai“ (J. Marcinkevičiaus žodžiai), oratoriją „Requiem“, kantatas: „Dzūkiška rapsodija“, „Žemei ir saulei“ (B. Mackevičiaus žodžiai) ir kt.

Kaip vertinate šį bendradarbiavimą ir ko palinkėtumėte Kauno valstybiniam chorui, kuris šiandien įžengia į penktąjį kūrybinės veiklos dešimtmetį?

Esu be galo dėkingas choro meno vadovui ir kolektyvui už nepamirštamai ir profesionaliai atliktas partitūras. Aukšta vokalinė choro kultūra, profesionalumas, meninė įtaiga mane ir kitus Lietuvos kompozitorius  profesionalus skatina tolesniam kūrybiniam bendradarbiavimui.

Dėkoju už nepamirštamas bendradarbiavimo akimirkas, nuoširdžiai sveikinu Kauno valstybinį chorą ir jo dirigentą prof. Petrą Bingelį švenčiant choro nueitą 40 metų kūrybinės veiklos kelią ir linkiu, kad kūrybinis polėkis neblėstų, o choro repertuarą praturtintų vis nauji ir dar negirdėti kūriniai.

Kalbėjosi Rimantas Klevečka