VAT, 2009

Didžioji Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos dalis – pjesės fortepijonui: polonezai, mazurkos, maršai, menuetai, valsai, o taip pat – romansai balsui ir fortepijonui (jų tarpe – vieni pirmųjų lenkiškais tekstais). Pjesėse juntami tautiniai elementai ritmikoje, melodikoje, muzika plėtojama kartais gana dramatiškai, ryškūs nuotaikų kontrastai (lyrizmas – liūdesys – ryžtas), sudėtinė trijų dalių forma, visa tai byloja siekį išsiveržti iš saloninės estetikos. Lygiai taip ir romansai, išplėtota melodika ir dramatizmu, neretai primenantys itališkų romantinių operų arijas.

M. K. Oginskio fortepijoninė ir vokalinė kūryba yra svarus savojo laikmečio lenkų muzikos pasiekimas. Jis leidžia tvirtinti, kad Oginskis kartu su J. Elsner (1769–1854) – kompozitoriumi, dirigentu, pedagogu, Muzikos mokyklos ir Dailiųjų menų instituto Varšuvoje įkūrėju – buvo žymiausieji F. Chopin (1810–1849) pirmtakai.

M. K. Oginskio kūriniai buvo atliekami ir leidžiami Varšuvoje, Paryžiuje, Leipcige, Milane, Peterburge ir kt. Išspausdinta (išliko apie 60 kūrinių, kurie sudaro tik dalį kūrybos) daug jo kūrinių anoniminių leidinių (dažnai su iškraipymais). M. K. Oginskis – traktato „Laiškai apie muziką“ (prancūzų k., 1828), „Memuarų“ (4 tomai, išleisti Paryžiuje – Ženevoje, 1826–1827) autorius.

M. K. Oginskis yra būsimo romantinio polonezo pradininkas. Jo istoriją kunigaikštis pradėjo kurti preromantizmo laikais – XVIII a. paskutiniajame dešimtmetyje. 1794 metais gimė apie 20 polonezų, tarp kurių ir garsusis „Atsisveikinimas su Tėvyne“, M. K. Oginskio, kaip buvo priimta, pavadintas prancūziškai „Les Adieux à la Patrie“.

M. K. Oginskio polonezai nurodė kryptį romantizmo polonezui: tai poemiška savo koncepcija, išplėtoto emocinio diapazono, grindžiamo kontrastingų nuotaikų kaita, nebetelpant iškilmingos eisenos rėmuose, įgaunanti elegiškumo, lyrizmo, dramatizmo ir net tragizmo bruožų pjesė. Oginskis savo „Laiškuose apie muziką“ (1828) juos vadina „Polonezai ne šokiui“... Būtent tokius kurs M. Szymanowska (1789–1831), F. Ostrowski (1802–1860), K. Lipiński (1790–1861), kol „polonezai ne šokiui“ viršūnę pasieks F. Chopin kūryboje. Simboliška, kad romantizmo pabaigą taip pat vainikuos polonezas – A. Skriabin (1872–1915) garsusis Polonezas Op. 21 (1898). „Laiškuose...“ M. K. Oginskis išdėsto ir savo požiūrį į polonezą: „... mūsų šalyje polonezai buvo tik visuomenės šokiai. Tačiau jie, išsaugodami nacionalinį charakterį, gali derinti savyje ir dainingumą, ir išraiškingumą, skonį ir jausmą“.

F. Chopin jau vaikystėje absorbavo Oginskio polonezų lyrinę – dramatinę traktuotę ir priėmė ją. Kaip ir Oginskis, jis visiškai atsisakė polonezo, kaip buitinio ar balinio šokio rėmų. Oginskis tuos rėmus laužė pasitelkdamas polonezuose dūmos – baladės, noktiurno elementus, kuriuos išplėtos F. Chopin. Oginskio polonezų įtaką patyrė daugelis lenkų kompozitorių, jų tarpe J. Elsner ir K. Kurpiński (1785–1857), dažnai naudoję šį žanrą savo instrumentinėje ir operinėje kūryboje. Beje, K. Kurpińskis savo „Muzikos savaitraštyje“ M. K. Oginskio polonezus pavadino „Oginskio melancholiški ir kerintys polonezai“ (1821).

Muzikologas Viktoras Gerulaitis

Šioje kompaktinėje plokštelėje įrašyta koncertinė – edukacinė programa „Mykolas Kleopas Oginskis: gyvenimas ir kūryba“ jau apkeliavo nemažą dalį Lietuvos, buvo pristatyta Lenkijoje, Rusijoje. Ją inicijavusios ir parengusios puikios, talentingos menininkės: aktorė, literatūrinio scenarijaus autorė Virginija Kochanskytė (redaktorė Dalia Bielskytė), pianistė Šviesė Čepliauskaitė, dainininkė Giedrė Zeicaitė – pirmosios Lietuvoje išsamiai pristato plačiajai visuomenei kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio kūrybą. Tai sudėtinė M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių įprasminimo programos dalis, galimybė pažinti jo asmenybę, kūrybinį palikimą, mažai težinomus ano meto kultūros paveldo klodus.

1. Polonezas a-moll Nr. 13 „Atsisveikinimas su Tėvyne“ / „Les Adieux à la Patrie“
3. Romansas ,,Paskutinė graži rudens diena“ / ,,Le dernier beau jour d‘automne“, žodžiai J. E. Esmenard
5. Polonezas d-moll Nr. 16
7. Polonezas F-dur Nr. 1
9. Romansas ,,Leisk man tikėti“ / „Fallait-il me guerir“
11. Romansas ,,Dafniui“ / „Dafni“, žodžiai G.B.Perucchini
13. Romansas ,,Tik dėl Jūsų“ / ,,C‘est pour Vous“
15. Tempo di Menuetto
17. Polonezas d-moll Nr. 10
19. Romansas ,,Išgirsk mirštantį!“ / ,,Odi di un uom che muore“, žodžiai M. K. Oginskio
21.Romansas ,,Prisiminimai“ / „Doux souvenir“
23. Improvizacija M. K. Oginskio polonezo „atsisveikinimas su Tėvyne“ tema

Polonezas a-moll Nr. 13 „Atsisveikinimas su Tėvyne“