Ketvirtoje “Arkos” galerijos salėje, beveik kartu su manim visą parodą apžiūrinėjęs žmogus pratrūko: „Betgi kokia stipri ta mūsų grafika! Tautos beveik nebeliko, o grafika, va, oho!“ Jam pritarė lengvas alkoholio kvapas ir platus mostas, aprėpiantis ne tik galerijos salę, bet ir visą pasaulio grafiką. Man labai gražu, kai žmonės parodose kalbasi. Dalijasi. Viena iš meno funkcijų turbūt yra būti bendravimu, įkvėpti žmones bendrauti – grožėtis, piktintis, diskutuoti, prisiminti ar užmiršti.

„Nuo piešinio iki knygos“ – knygos menui skirta paroda. Čia iš tiesų norisi kalbėtis, jei ne su atsitiktiniais parodos lankytojais, tai bent su eksponatais. Gan didelėje ekspozicijoje rodomi lietuvių iliustratorių per pastaruosius penkerius metus sukurti darbai. Parodos rengėjų tikslai – akcentuoti knygos dailininko darbą kaip prioritetinį, knygos sėkmę didžia dalimi lemiantį faktorių; supažindinti visuomenę su naujausiais knygų dailininkų darbais, o leidėjus – su jaunaisiais menininkais. Parodoje rodomi 31 autorių kūriniai, grupinę ekspoziciją lydi dvi personalinės – prieš dešimt metų mirusio žymaus knygų iliustratoriaus, „knygos aristokrato“ S. Chlebinsko

ir vaikiškų knygų iliustratoriaus ir rašytojo K. Kasparavičiaus parodos.

Salėje antrame galerijos aukšte eksponuojami premijuoti kūriniai. Laimėtojus rinko menininkų ir dailėtyrininkų komisija. Pirmoji vieta atiteko Romui Orantui, kurio paroda visai neseniai vyko galerijoje „Kairė-dešinė“. Tai – iliustracijos L. Jakimavičiaus knygai „Elio“. Šį kartą mišria technika sukurti kūriniai patys kaip poezija – daugiasluoksniai, paveikūs emociškai ir mokantys bendrauti su žiūrovu – patraukia dėmesį ir veda tolyn ne prasčiau nei raidžių ir žodžių eilutės.

Paroda labai gyva ir įvairi. Čia yra iliustracijų ir vaikiškoms knygelėms, ir pasakoms, poezijai, mokslinei literatūrai. Tiesa, daugumą vis tik sudaro iliustracijos vaikiškoms knygoms – tokia proporcija atitinka esamą leidybos situaciją. Suaugusieji, deja, gali apseiti ir be brangiai kainuojančių paveikslėlių... Dauguma eksponatų jau yra sugulę į knygas, tik nedidelė dalis dar laukia spaustuvės. Manau, būtinai kažkas suvirpės išvydus iš vaikystės knygučių pažįstamų menininkų braižą,

ar mėgstamo poeto eilučių iliustracijas. Taip pat, tikiuosi, bus įdomu pamatyti ir įvertinti jaunų menininkių – R. Joni,

R. Šumskytės Sum kūrinius.

Ne mažiau įdomu stebėti ir dailininkų, kuriuos esame labiau pratę matyti kituose formatuose, iliustracijas. Pavyzdžiui, čia beveik neatpažįstama lakoniška ir ironiška grafikė L. Šalčiūtė.

Jos iliustracijos jos pačios rašytai knygutei vaikams – smagios, lengvos ir nerūpestingos, visiškai skiriasi nuo menininkės „rimtųjų“ kūrinių.

Kiti menininkai, pavyzdžiui, B. Zokaitytė ar M. P. Vilutis ir iliustruodami išlaiko savo braižą ir stilių.

Sunku apibendrinti tokią didelę ir įvairios stilistikos parodą. Viena akivaizdu – iliustracijos iš tiesų suteikia knygoms papildomos energijos. Jos taip pat gali gyvuoti ir kaip savarankiški kūriniai. Telieka nuoširdžiai pasveikinti ir padėkoti parodos kuratoriams – Romui Orantui ir Nijolei Šaltenytei bei tikėtis, kad jiems pavyks įgyvendinti planą surengti parodą vėl po trejų metų. Gal atsinaujinusi tokių parodų tradicija paskatins ne tik leidėjus, bet ir skaitytojus atidžiau vertinti knygos meną ir jį suprasti.

„Nuo piešinio iki knygos”, galerija „Arka“, Aušros vartų g.7, iki lapkričio 18 d.