Matyt, jau šimtą kartų nuskambėjo – nuobodoka. Ties šimtuoju kartu atėjo mintis pamėginti išsijudinti. Juk viskas prasideda nuo kelionės. O „Kritikos maršrutuose“ kiekviena kelionė veda į meną, į tekstą, į diskusiją. Gal būtent dabar – pats metas pradėti tapti judresniais, smalsesniais ir atviresniais – tiek meno kritikams, tiek menininkams, tiek ir skaitytojams – kuriame Lietuvos taške šie begyventų. 

Menas kaip kompasas

Šį rudenį startuoja menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“. Projektą organizuoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras. Tai – aktualus, ambicingas ir intriguojantis iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. „Kritikos maršrutai“ – nuolatinis veiksmas, kurio metu kultūros temomis rašantys žmonės tirs jiems naujas ar mažiau pažįstamas erdves, žmones ir reiškinius. Projekto organizatoriai tikisi, kad „išjudinę“ kritikus, pajudins ir patį meno kritikos procesą iš lokalių taškų. 

„Kritikos maršrutai“ – keitimasis ne tik informacija, bet ir gyvenamąja aplinka. Projekto dalyviai – rašantys kultūros temomis, gyvenantys miestuose ar miesteliuose, turinčiuose bent kelias parodines erdves, keletą viešųjų kultūrinių erdvių. Rašantieji viešės vieni pas kitus, rinks ir reflektuos informaciją, pažindinsis su aplinka ir žmonėmis, nešališkai, atvirai ir kritiškai žvelgs į svetimo miesto kultūrinį gyvenimą bei jo reiškinius.

Kelionė kaip tekstas

Šiuo metu Lietuvoje, ypač regionuose, mažėja objektyvios informacijos apie kultūros procesus. Kiekvienas Lietuvos miestas gyvena atskirą, pakankamai uždarą kultūrinį gyvenimą. Dėl bendruomeninio uždarumo menotyrininkai tampa angažuoti, ima tiesiogiai atstovauti ir pataikauti kultūrinių grupių interesams.

Kita minėtos problemos dalis yra susijusi su aukštesnio lygio nei aprašomoji žurnalistika kultūrinės informacijos pateikimu meno vartotojui. Egzistuoja didelis atotrūkis tarp meno kūrėjų ir auditorijos – meno vartotojų. Nesuvokdama konteksto miestų bendruomenė tampa dar uždaresne, mažėja kultūrinė tolerancija.

„Kritikos maršrutai“ – iššūkis dalyviams. Svetimoje erdvėje kritikas lieka be susiformavusios nuomonės ir asmeninių pažinčių. Taigi, vertindamas jis turi remtis savo asmeniniu žvilgsniu ir įspūdžiu. Projektas gali atskleisti ir kitą kultūros veikėjų poziciją – nenorą leistis į avantiūras, renkantis gerai pažįstamą saugią erdvę, baimę ar vengimą vertinti laisvai ir kritiškai.

Pažintis kaip galimybė

„Kritikos maršrutai“ skatins žvelgti į Lietuvoje vykstančius kultūrinius įvykius bei procesus kaip į visumą. Taip puiki galimybė susipažinti menotyrininkams tarpusavyje, o skaitytojams pažinti kritikus, suvokti juos kaip įdomias, smalsias, atviras asmenybes, pažvelgti į savo ir kitus šalies miestus jų akimis.