Via Artis, 2009

Neseniai pasirodė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ antologinis dviejų dalių albumas „Sapnų trofėjai“ į kurį pateko charakteringiausios grupės dainos nuo pirmojo albumo „Žydinčių moterų džiaugsmas (1993) taip pat dar neskelbtų, tik šiais metais įrašytų dainų.

Šis rinkinys – 18 metų „Skylės“ istorija su viena mažyte skyle – albume nėra nė vienos dainos iš pankiškojo „Skylės“periodo, albumo „Kubatūrinė radiacija“ (1994). Ir nors „Sapnų trofėjai“ užpildyti ne tik dainomis iš ankstyvųjų „Skylės“ albumų, bet ir Roko Radzevičiaus operų, vis dėlto ta pankiškoji skylė bado akis. Žinoma, gerbėjai, kurie pažino šią grupę tik po 2007 metais išleisto albumo „Povandeninės kronikos“ tos skylės nepastebės – per tuos metus grupė iš esmės suformavo naują savo skambesį su Aiste Smilgevičiūte priešakyje ir pankrokui čia ne vieta. Ir vis dėlto kaip tik to šiame albume ir trūksta...

„Kūrybiniame kelyje buvo visko – dainų apie žydinčias moteris, laukiančias kazokų, pankiška dvasia nugyventų periodų, muzikos spektakliams, roko operoms...Išsirinkti dainas ir suverti ant vieno siūlo nėra paprasta, tačiau neabejotinai tai yra įvairialypis ir spalvingas vėrinys,“ – sakė grupės siela Rokas Radzevičius.

 „Sapnų trofėjai“ – tai mūsų laimikis, kurį įgijome per ilgus metus. Sapnai niekada nepaklūsta galutiniams išaiškinimams. Taip ir grupės kūryba – daugiasluoksnė, atitrūkusi nuo buities, su sava mitologija - muzika nepaklususi apibrėžimams. Ją bandyta dėlioti į lentynėles bet nesėkmingai... O štai trofėjai vieniems yra briedžių ragai ar šernų iltys pagarbiai eksponuojamos holuose, kitiems – moterys ar vyrai... Mums trofėjai – dainos... Jas traukiame iš kūrybinės erdvės - tai, ką pavyksta išžvejoti iš sapnų bei panašių būsenų ir yra laimikis,“- dalinosi mintimis Rokas.

 „Skylės“ istoriją galima būtų skelti perpus – ankstyvasis iki Aistės atėjimo, o kitas – jau su Aiste. Todėl ir dvigubas albumas – „vyriškojo periodo“ dainos viename, o moteriškoji linija – kitame... galbūt, šie du diskai skirsis ir savo nuotaikomis... Aš nieko prieš būčiau leisti ir trigubą, bet techniškai sudėtinga...“, - juokavo akordeonu ir klavišiniais grupėje grojantis Mantvydas Kodis.

Ankstyvuoju laikotarpiu nuo 1991 iki 1996 metų buvo įrašyti šeši albumai, o „Skylė“ netilpdama į studentiškos roko grupės rėmus plėtėsi ir aplink save subūrė atvirai mąstančio jaunimo ratą. Šis neformalus iniciatyvus jaunimas suorganizavo nekomercinį festivalį „Free Tibet 1995“, pogrindinio meno parodas, išleido du alternatyvios poezijos ir meno almanachus „Plyšys“. 1995-aisiais „Skylė“ ėmė dirbti kartu su fantasmagoriškų lėlių, ugnies ir muzikos teatru „Miraklis“ (rež. Vega Vaičiūnaitė).

Ankstyvojo  periodo „hitai“ ir sudarys pirmąjį „Sapnų trofėjų“ diską: „Kazokai“, „Sapnas“ iš debiutinio ir labai sėkmingo albumo „Žydinčių moterų džiaugsmas“, neseniai naujai perrašyta albumo „Periklių giesmės“ daina „Ernestas“, supažindinanti su vampyru fermeriu Ernestu – vienu iš „Skylės“ mitologijos personažų, kuris mėgsta gerti „Kruvinąją Meri“ ir be abejo, saldų moterų kraują... Toliau – kūriniai iš šilto ir ilgesingo skambesio albumo „1+1=1“, „Lukiškių pieva“ (1996), kur debiutuoja Aistė Smilgevičiūtė. Čia įtraukta ir viena anuomet įrašyta, tačiau dar iki šiol niekur neskelbta daina.

Antrojo disko dainų sąraše - klausytojų pamėgtos dainos iš „Babilono“ (2000), „Povandeninių kronikų“ (2007), dainos, sukurtos dalyvaujant tarptautiniuose jaunimo muzikiniuose–teatriniuose projektuose. Antrosios „Sapnų trofėjų“ dalies perliukai – naujai perrašyta ir perdainuota kalėdiniam „Miraklio“ spektakliui „Saulės kelionė“ (1995) sukurta daina „Dvyniai“ bei ypatingas „Meilės dueto“ iš  roko operos „Jūratė ir Kastytis“ „live“ įrašas, darytas 2008 m. lapkričio 27d. „Skylės“ koncerto su kameriniu orkestru metu.

„Sapnų trofėjai“ bus puiki proga susipažinti su SKYLĖS kūrybine istorija žmonėms, kurie šią grupę atrado tik po paskutinio albumo „Povandeninės kronikos“ sėkmės. Senieji grupės gerbėjai turės galimybę klausytis senų pamėgtų dainų, kurios iki šiol buvo prieinamos tik populiarumą praradusioje laikmenoje – magnetinėse kasetėse.

Atsigręždami atgal skylėnai nepamiršta žiūrėti ir į ateitį – į albumą įtrauktos ir naujos dainos, kurios parašytos dar tebegimstantiems projektams. Viena tokių - „Geležinės rūtos“ - liūdnai ir truputį ironiškai  kalbanti apie vyriškumą šiandien, kai abi lytys keičia savo pozicijas, iš naujo dalinasi „įtakos sferomis“. Ši daina tarsi tiltelis į jau sumanytus ir pradėtus įgyvendinti projektus – kūrinius, kuriuose išryškės „vyriškos“, kovingos nuotaikos, bandoma apčiuopti kur slypi pasipriešinimo užtaisas.

„Lukiškių pieva“