Jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus,jūsų seni žmonės sapnus sapnuos, o jūsų jauni žmonės turės regėjimus. (Jl 3, 1)

1. 1939 m. rugsėjo 1-ąją susišaudymas Vesterplatėje pradėjo patį kruviniausią konfliktą pasaulio istorijoje, kurio metu 60 milijonų prarado gyvybes. Bandymas sutaikyti, prasidėjęs po šios tragedijos, išaugo į laisvės, taikos ir pažangos projektą, dabar žinomą Europos Sąjungos vardu.

Po septyniasdešimties metų pirmosios Katalikų socialinės Europos dienos sukvietė delegacijas iš 29 Europos šalių į Gdanską; tai miestas, kuriame darbininkų ir intelektualų kova, siekiant atkurti žmogiškąją ir socialinę darbo dimensijas paskatino galutinai nugriauti Geležinę uždangą ir suvienyti Europą.

Čia Gdanske, susitikime, kuris, kaip tikimės, bus pirmasis iš daugelio, mes apmąstėme solidarumo reikšmę Europai ir jo ateitį. Semdamiesi įkvėpimo iš Evangelijos ir Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo, siūlome būdus, kaip skatinti bendrąjį gėrį Europoje.

2. Tikime, kad mūsų karta yra pašaukta priimti iššūkį ir sukurti strategiją bendram gėriui, paremtą principu: „vieni kitiems su meile tarnauti“ (Gal 5, 13). Tam reikalinga socialinių institucijų pagarba autonomiškam veiksmui, kuris leistų kiekvienam asmeniui pasiekti jo ar jos visą potencialą. Tai gali būti pasiekiama tik mūsų institucijose įgyvendinus solidarumo ir subsidiarumo principus.

Ši prielaida galioja esant teisingai demokratijai, kuri gali veikti tik kiekvienam atsakingai prisidedant. Savanaudiškas elgesys, utilitarizmas ir materializmas turi užleisti vietą dalinimuisi, kaip kad aiškiai parodė šiandieninė ekonominė krizė. Solidarumas turėtų būti pagrindiniu ekonomikos principu. Neatimamas žmogaus gyvybės orumas nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties turi būti gerbiamas. Tai apima ir nepažįstamąjį, besibeldžiantį į mūsų duris, ir ateinančias kartas.

Gyvename visuomenėse, kuriose jau yra išugdytas tam tikras sąmoningumas apie individo teises, netgi teigiant, kad nėra kitos atsakomybės kaip tik dėl savęs paties. Mes pabrėžiame, kad solidarumas yra pareiga, saistanti kiekvieną iš mūsų, ir tik ši sąlyga gali neleisti teisėms tapti tiesiog sutartinėmis.

Nebijokime: solidarumas yra mūsų bendra ateitis. Europos vienybė buvo keleto svajonė. Ji tapo daugelio viltimi. Šiandien mūsų pareiga užtikrinti, kad tai tarnautų pasaulinio solidarumo tikslui.

Turėtume vengti apatijos ir naujo nihilizmo pavojų. Turime labiau pasitikėti žmogaus kūrybiškumu, tam kad formuotume Europą grindžiamą vertybėmis.

3. Mums solidarumas reiškia asmeninį ir kolektyvinį įsitraukimą trejomis pagrindinėmis kryptimis:

Solidarumas tarp kartų:
- Skatinti ir saugoti šeimą, pagrįstą vyro ir moters santuoka bei sukurti sąlygas, kurios leistų tėvams auginti vaikus, suderinant profesinį ir šeimyninį gyvenimą;

- Įgyvendinti bendrą europinę imigracijos ir prieglobsčio politiką, pripažįstant žmogiškąjį kiekvieno imigranto orumą kaip jo integracijos pagrindą, su tai lydinčiomis teisėmis ir pareigomis;

- Perorientuoti mūsų asmeninį gyvenimo būdą bei ekonominį augimą, kad sumažintume ekologinius padarinius ir neatsinaujinančių gamtos išteklių suvartojimą bei išsaugotume ateities kartoms gyvenamą planetą.

Solidarumas Europoje:
- Vykdyti ekonominę veiklą, kuri tarnautų visiems, pripažįstant žmogaus darbo vertę visomis jo formomis: tiek mokamo, tiek nemokamo, labdaros ir savanoriško darbo; pritaikyti Europos socialinės rinkos ekonomiką naujiems iššūkiams;

- Apsaugoti labiausiai pažeidžiamus; sustiprinti socialinį teisingumą ir lygias galimybes visiems mūsų visuomenėse, imantis veiksmingesnių priemonių sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį;

- Skatinti finansinio reguliavimo politiką ES mastu ir paremti efektyvias tarptautines valdymo struktūras.

Solidarumas tarp Europos ir likusio pasaulio:
- Ištesėti savo pažadus besivystančioms šalims ir skatinti vystomąjį bendradarbiavimą su skurdžiausiomis pasaulio valstybėmis, ypač Afrikos žemyne;

- Toliau plėtoti sąžiningą prekybą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu;

- Skatinti taiką ir teisingumą, pagrįstą pagarba žmogaus orumui, žmogaus teisėms ir ypač sąžinės laisve.

Siekiant įgyvendinti visus šiuos tikslus, viešieji finansai turėtų būti atitinkamai paskirstyti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu.

Visi Europos piliečiai, kurie pritaria šiems teiginiams, turės asmeniškai įsipareigoti juos įgyvendinti ir prisiimti politinę atsakomybę visais lygmenimis.

4. Kvietimas plėtoti integralų žmonių ir tautų vystymąsi yra pašaukimas, kuris daro mus tuo, kas esame. Kaip krikščionys, esame atviri transcendencijai. Mūsų pašaukimas – priimti broliškumo ir pasitikėjimo dovanas iš Dievo Apvaizdos, tampant jo instrumentais, net jei tai pareikalautų asmeninės aukos.

Europai reikia vyrų ir moterų, subrandintų tikėjimo, kurie būtų pasiruošę ištiestomis rankomis priimti kitus vardan Jėzaus Kristaus ir įsipareigotų kartu kurti solidarumo ryšius ir institucijas, kurios tarnautų šių dienų žmonėms ir nepamirštų ateinančių kartų. Taip pat mes norime tęsti dialogą ir darbą su skirtingų tikėjimų vyrais ir moterimis, siekdami bendrojo gėrio.

***

Šis tekstas buvo parengtas Europos socialinių dienų metu Gdanske, kur keli šimtai katalikų – vyskupų, kunigų ir pasauliečių – susirinko kalbėtis apie solidarumą Europoje.

Pagrindą šių dienų diskusijoms sudarė Popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Caritas in Veritate“. Įkvėpti krikščioniško tikėjimo, dalyviai nagrinėjo socialinę žmogaus prigimtį ir Europos socialines realijas.

Europos socialinėse dienose dalyvavo ir 13 lietuvių. Lietuvos Seimo narys, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys konferencijoje pristatė Lietuvoje vykstančias iniciatyvas, skirtas šeimai sustiprinti.

Renginio organizatoriai – Europos Sąjungos Vyskupų konferencijų komisija (COMECE), vokiečių katalikų iniciatyva Vidurio ir Rytų Europai „Renovabis“ bei Europos solidarumo centras – tikisi, kad ši iniciatyva prigis ir taps europine tradicija.

Parengė Iustitia et Pax komitetas