2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Atgarsiai tarptautinėje spaudoje: Ar tikrai kryžius klasėje „trikdo emociškai“?

2009-11-05
Rubrikose: Religija » Religija ir visuomenė 
buityje

Zenekos nuotrauka

Lapkričio 3 dieną Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre paskelbė sprendimą Italijos pilietės Soile Lautsi byloje prieš Italiją, deklaruodamas, kad kryžius mokyklos klasėje pažeidė jos (vaiko tėvų) teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir pačių vaikų teisę į religijos laisvę. Italijos valstybė turės sumokėti 5000 eurų nukentėjusiai už patirtą moralinę žalą. Sprendimą vienbalsiai, pirmininkaujant belgų teisėjai Françoise Tulkens, priėmė 7 teisėjų kolegija, tarp kurių italas teisėjas Vladimiro Zagrebelsky ir teisėja iš Lietuvos Danutė Jočienė.

Toks yra paskutinis, nors ne galutinis etapas dar 2002 metais pradėtos teisminės bylos, kada Soile Lautsi, kuri su savo sutuoktiniu turi du 11 ir 13 metų amžiaus vaikus, kreipėsi į Italijos teismą, prašydama įpareigoti mokykloje nuimti kryžiaus simbolius. Byla ilgai keliavo iš vienos instancijos teismo į kitą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas tol, kol nenukeliavo į Strasbūrą.

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas ir ypač jo argumentacija susilaukė betarpiškų reakcijų Italijoje bei dėmesio tarptautinėje spaudoje. Pasak teismo argumentacijos (su kuria galima susipažinti kol kas tik prancūzų kalba EŽTT interneto svetainėje), kryžius mokinių gali būti interpretuojamas kaip išskirtinis religinis simbolis, kuris juos, ypač priklausančius kitoms religijoms ar netikinčius, galėtų „emociškai trikdyti“. Priduriama, kad Italijoje kryžius asocijuojasi su gyventojų daugumos išpažįstama katalikybe, tad jo buvimas mokykloje gali būti suprastas kaip valstybės privilegija būtent šiai religijai, o tai gali įtakoti vaikus prieš valią tėvų, kurie nepageidauja katalikiškos įtakos.

Valstybė, toliau tvirtina teismas, turi susilaikyti nuo įsitikinimų primetimo tose vietose, kur asmenys priklauso nuo jos. Ji turi laikytis konfesinio neutralumo valstybinio ugdymo sferoje, kur pamokų lankymo privalomas nepriklausomai nuo konfesijos ir kur mokiniai turi būti ugdomi kritiniam mąstymui.

Anot teismo, nėra suprantama kaip su katalikybe siejamas kryžius galėtų padėti pliuralizmo ugdymui, kuris yra esminis demokratinės visuomenės išsaugojimui. Todėl kryžiaus buvimas mokyklos klasėse varžo tėvų teisę ugdyti savo vaikus pagal savuosius įsitikinimus, taip pat vaikų teisę tikėti arba netikėti.

Teismas atmetė Italijos vyriausybės argumentaciją, kad kryžiaus buvimas niekaip neįpareigoja mokinių rinktis ar nesirinkti kokių religinių pažiūrų, kad mokinys gali nekreipti į šį simbolį jokio dėmesio ir nuo to nepriklausys jo vertinimas. Iš kitos pusės, kryžius yra ne tik konfesinis, bet ir universalus simbolis, kultūrinio kodo dalis, susieta su teisingumo, atleidimo, meilės temomis. Kryžiaus simbolis neverčia išpažinti kokios doktrinos, bet asocijuojasi su Italijos ir visos Europos krikščioniška humanistine tradicija, kuri vargu ar kaip nors kenkia netikintiems ar nekrikščionims, varžo mokinių ir jų tėvų laisvę. Žinoma, kryžius klasėse nėra būtinybė, šiandien tai tiesiog kultūrinis „įprotis“, realiai nevaržantis ir nekenkiantis mokinio ir jo tėvų įsitikinimų laisvei.

Italijoje Europos žmogaus teisių teismo sprendimas buvo įvertintas kritiškai, kartais nevengiant ir ypač karštų pareiškimų, beveik visų politinių jėgų lyderių, taip pat ir kairiųjų, išskyrus radikaliąją kairę. Mažai kam pasirodė įtikinama, kad kryžiaus simbolis iš tikro yra kenksmingas. Kaip sakė žinomas kairių pažiūrų žurnalistas ir rašytojas Giampaolo Pansa, „savo gyvenime daug kartų mačiau kryžių klasėse, (...) darbo kabinete, (...) turiu pasakyti, kad manęs jis niekad netrikdė. Manau, kad (teismo) sprendimas nėra prasmingas. Tai sakau nebūdamas kataliku“.

Spaudoje priminta, kad ir pati nukentėjusiąja pripažinta Soile Lautsi bei jos sutuoktinis pasižymi nevisai pliuralistine ar neutralia pasaulėžiūra. Abu jie yra aktyvūs (Italijos) Ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungos nariai, deklaruojantys siekį auklėti vaikus pagal griežtai ateistinę pasaulėžiūrą. Sąjungos komunikate pažymima, kad bylos eigoje Lautsi buvo teikiama visokeriopa parama, o jos sekretorius Strasbūro teismo sprendimą pavadino „epochiniu potvarkiu“, nes esą „absurdiška“, kad iki šiol mokyklose „maži vaikai yra priversti kęsti neišvengiamą įtaką, skleidžiamą vienos religinės konfesijos simbolio“.

Strasbūro teismo sprendimą pakomentavo keli jam nepritariantys teisės ekspertai. Pasak jų, sprendimas argumentuotas su tam tikra logika ir nuoseklumu. Tačiau tai nėra vienintelė įmanoma ir savaime geriausia logika. Teisėjai normas interpretuoja ir nors stengiasi tai daryti kuo geriau, tačiau akcentų dėliojimas neretai priklauso nuo bendresnių individualių ar kolektyvinių pasaulėžiūrinių nuostatų.

Kokios nuostatos slypi už Strasbūro teismo sprendimo? Anot profesoriaus Francesco d‘Agostino, už teismo sprendimo slypi ideologinė nuostata, kuri ignoruoja istorijos ir kultūros visumą. Jis stebėjosi, kad teismas tiki iliuziniu pretekstu, kad nebylus kryžiaus buvimas yra prievarta mokinių jautrumui ir užkerta kelią tėvams auklėti savo vaikus. Teismo sprendime atsispindi ta pasaulietiškumo versija, kuri pliuralizmą ir valstybės neutralumą suvokia kaip religinių išraiškų viešose erdvėse draudimą, nors, anot profesoriaus, geresnis kelias yra siekti tų išraiškų suderinamumo nūdienos daugiaetninėse visuomenėse. Pasaulietiškumas nežydi institucijų šaltyje, kiekvieno tiesioginio ar netiesioginio religinio simbolio viešojoje erdvėje uždraudime.

Buvęs Italijos Konstitucinio teismo pirmininkas Cesare Mirabella sakė, jog Strasbūro teismo nutarime pirmenybė suteikta laisvei nuo religijos (ir nuo religinių simbolių), vardan tolerancijos privilegijuojant tuos, kurie nenori religinės kultūros simbolių viešose institucijose prieš tuos, kurie nori. Bet ar valstybės neutralumas, klausia Mirabella, netampa būdu išstumti religinę dimensiją iš viešojo gyvenimo panoramos? Tačiau jei taip, tada neutralumas prieštarautų pats sau. Vardan tolerancijos elgiamasi netolerantiškai. Kita vertus, anot teisėjo, Strasbūro teismas suteikė puikią progą dar kartą diskutuoti apie asmens laisvę ir valstybės pasaulietiškumą.

Savo komentarą vienam italų dienraščiui atsiuntė ir žinomas Niujorko universiteto profesorius, žydų kilmės teisininkas Joseph Weiler, ne kartą jau rašęs panašiomis temomis. Jis taip pat abejojo steriliu neutralumu mokyklose, be jokių istorinės tapatybės ženklų. Profesoriaus požiūriu, tikintieji turėtų pripažinti, kad jų simboliai gali būti nepatogūs netikintiems ar kitų religijų išpažinėjams, tėvams ir vaikams. Bet ir šie turėtų atsikratyti pasaulietiškumo kaip „neutralios pozicijos“ iliuzijos ir suprasti, kad reikalaudami atsisakyti kryžiaus simbolio jie kelia tokį pat nepatogumą tikintiesiems, kaip ir šie jiems. Kryžiaus buvimas yra palankus krikščionims ir iššūkis netikinčių tapatybei. Ir priešingai, jo nebuvimas nėra „neutralumas“, tačiau iššūkis tikintiems ir palankus netikintiems. Weiler nuomone, šių dilemų neišsprendžia XVIII amžiuje suformuota nuostata, kad pasaulietinė valstybė parodo savo neutralumą tuščiais nuo religinių simbolių mokyklų koridoriais. Todėl Strasbūro teismo sprendimą jis vertina kaip nepakankamai atsižvelgiantį į dabartinę tikrovę. Reikia kūrybingesnių sprendimų.

Vatikano radijo logotipas 2011

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 - 3 > »
anona 2010-12-07 12:01

Jau, kad kryzius zmogaus netrikdo emociskai, tai faktas. Na, nebent zmogus gerai prisidirbes butu ir gyventu su labai neramia sazine..

mdz 2010-01-21 13:25

Tame ir grožis, kad ateities eurosąjungoje neegzistuoja tokie dalykai kaip tradicijos, papročiai, skirtingos kultūros ir tautos. Viena didelė, laiminga belyčių, vienodų, taip pat apkirptų ir aprengtų mankurtų minia.

Valdas V 2010-01-14 11:51

Vakar 2009-11-13 gerbiamas ponas LR seimo narys J.Karosas neypatingai palankiai per tv atsiliepė apie Lietuvos kryžius viešose erdvėse. Keista. Daugiau kaip 600 metų krikščionybės simbolika Lietuvoje yra šiam ponui svetima. Tai gal mielai neveidmainiautų gerbiamas ponas. Justinas Karosas ir iki galo išliktų garbingas ir sau ir kitiems. Juk pats ponas Justinas Karosas yra apdovanotas ir neatsisakė šaunių ‚kryžinių‘ apdovanojimų, žr.: http://www.1000metu.lt/Pages/Biography.aspx?id=1781 "Už nuopelnus Lietuvai" riterio kryžiumi (2004), Vengrijos Respublikos ordino už nuopelnus Komandoro kryžiumi (2006), ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi (2007), už nuopelnus Estijos valstybei ir tautai įteiktas Marijos Žemės kryžiaus III laipsnio ordinas (2006). Gal sakau gerbiamam ponui Justinui Karosui verta atsisakyti savų kryžių ir neveidmainiauti rinkėjų atžvilgiu dėl tų viešų kryžių apdovanojimų, ar kitų kryžių kabėjimu viešose vietose... ir kodėl jam pačiam savi 'kryžiniai' apdovanojimai neužkliuvo kaip asmeniui savo sąžinėje?... ir apdovanojimo priėmimo metu ir vakar 2009-12-14 per tv ..?.. jei taip trugdo ir gal net verta neigti lietuvišką mūsų prosenelių , senelių ir tėvelių tradiciją ir istoriją, kaip kad sovietmetyje? Gal iš Šiluva ir kryžių kalnas p. Justinui Karosui nėra istorija ir kultūra ? O gal Svirskio kryžiai irgi? http://www.tradicija.lt/Menininkai/Svirskio_kryziai.htm Lietuvos dailės muziejuje surengta paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“ yra Lietuvos tūkstantmečio programos ir Jubiliejinių 2000-ųjų Šventųjų Metų renginių dalis http://www.muziejai.lt/prev_vers/Informacija/Krikscionybes_atnaujinimas2.htm#apibūdinimas

seksas 2009-11-11 17:43

Tie kryziai ne esme. Esme yra katalikiskos mokyklos, kur vaikai nuo mazumes yra indoktrinuojami, visam gyvenimui uzdedant antspauda, kuri paskui labai sunku pasinaikinti.

Klevas 2009-11-11 16:57

Kryžius, jei ir trikdo, tai dėl to, kad reikia pamąstyt, kas svarbiausia. Štai vienoje publikacijoje teikiama nuoroda iš Naujojo Testamento Mato evangelijos (7-33) ... Gal kryžiaus priešininkus trikdo tai, kad teks palikti šį pasaulį? O kas tada? Tai gal jie nori nematyti nieko, kas primintų, jog privalau SAU atsakyti į klausimą, KAS SVARBIAUSIA ŽMOGUI, ir tai juos trikdo. --------------- Krikščionio kelias - vienintelis - per Kristų, jo malonę.

drager 2009-11-10 08:07

miela Kristina, tu katik normaliu tonu, vos ne su pasididziavimu isdestei diskriminuojancia kitus situacija musu salyje ir tau tai atrodo normalu?

sigis 2009-11-10 01:13

Kokia atsilikus salis Italija! Klasese kryziai, valdzioje komunistu partija. Europos geda.

atidarytuvas 2009-11-09 21:05

Kastratai priima kastravimo įstatymus. Nuo kada draudimas yra tolerancija?

Kristina. 2009-11-09 17:20

O tai vat jūsų vaikai tiki į Alahą, jam meldžiasi, eina į mečetes ir jiems trugdo tas kryžius, ane? Pagal komentarą suprantu, kad esate kitos religijos žmogus ir vat viešoje įstaigoje pakabintas kryžius jums trugdo Alahui melstis. Nejuokinkit. Visų pirma mokykloje Islamo ženklo nekabina, nes nemoko apie Alahą. O tokia pamoka kaip Tikyba yra.

jj 2009-11-09 11:04

siulymas krikscionims uzsidaryti baznyciose yra toks pat, kaip siulymas homoseksualams uzsidaryti savo uzdaruose klubuose - kad nei matomi nebutu, nei girdimi

« < 1 - 2 - 3 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (30)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis

Matulaitis matomas tiesiog kaip eilinis vyskupas, ir tai nepadeda suprasti jo šventumo esmės. Sunkiau įžvelgti herojiškumą, kuris reikalingas susiduriant su moraliniu priešu ir moraline kančia.

Gražina Belousova, LCC universiteto ir EBI dėstytoja

Man labai artimas tas klausimas, kuris dažnai glūdi tokių bendruomenių ganytojų ir narių širdyse: ar tai, ką mes darome, turi kokią nors prasmę? Ir jei taip, kaip ir kur mums eiti toliau?

Tomas Viluckas

Viena vertus, toks žingsnis yra iššūkis šalies katalikybėje vyraujančioms nuostatoms ir įpročiams, kita vertus, jis neiškrenta iš bendros Lietuvos kunigiškos tradicijos.

Video žaidimai

Suskamba varpelis, skelbiantis šv. Mišių pradžią. Žaidimas prasideda.

Kun. Rytis Gurkšnys SJ

Jei atsisakysime kasdien bent vienos blogos minties, atgausime pusiausvyrą. Tuomet galėsime įgyvendinti Dievo pašaukimą ir mums skirtą unikalią misiją.