Tekstas parengtas 2009 metais, tačiau išlieka aktualus ir dabar.

Pasaulyje klaidžioja šmėkla, kuri vadinasi lytis (gender). Mažai kas žino šią sąvoką, nors ji nepaprastai įtaigi ir yra prasiskverbusi į visas tarptautinių bei nacionalinių institucijų įtakos sritis. Pasitelkiant lyčių ideologiją kuriamas naujas žmogus, kuris galėtų laisvai rinktis lytį ir seksualinę orientaciją, t. y. sąmoningai nuspręsti, ar būti vyru, ar moterimi, heteroseksualu, gėjumi, lesbiete, biseksualu, ar lytį pakeitusiu asmeniu (GLBT). Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Vokietijos vyriausybė nori, kad šis požiūris į laisvę ir lytiškumą vaikams būtų skiepijamas nuo pat lopšio.

Nuo 1999 metų lyčių aspekto integravimas yra pagrindinis Vokietijos politikos principas ir kiekvienos ministerijos užduotis. Ši nauja ideologija pridengiama vyrų ir moterų lygybe. Manoma, kad kuo didesnė lygybė, tuo daugiau teisingumo. Tačiau niekada nebuvo gilinamasi, ar mėginant sulyginti tai, kas nėra lygu, ateityje nereikės spręsti didelių problemų. Po šia apgaulinga išore slypi visuotinis etikos normų puolimas, kurį sukėlė Vakarų kultūra. O be dorovės negali gyvuoti nei šeima, nei kultūra.

Iki aštuntojo dešimtmečio gender terminu buvo skiriama gramatinė žodžio lytis. Šį terminą monopolizavo radikaliosios feministės kartu su tarptautinėmis gėjų ir lesbiečių organizacijomis, siekdamos skleisti idėją, kad socialinė lytis nepriklauso nuo biologinės lyties. Anot jų, yra ne dvi lytys, bet šešios ar daugiau, ir tai priklauso nuo asmens seksualinės orientacijos. Lyties pasirinkimas turi tapti vyraujančia tendencija, atsižvelgiant į neginčijamą laiko dvasią.

Kalbant apie lyčių aspektą nepripažįstamas joks esminis ar įgimtas vyrų ir moterų skirtumas, nors kiekviena žmogaus kūno ląstelė yra vyriška arba moteriška. Nepaisoma smegenų mokslinių tyrimų, medicinos, psichologijos bei sociologijos rezultatų, kuriais įrodoma, kad skiriasi vyrų ir moterų smegenų struktūra, hormonų pusiausvyra, psichologinė struktūra ir socialinis elgesys.

1995 metų Pekino pasaulinė moterų konferencija

1995-aisiais Pekino pasaulinėje moterų konferencijoje feminisčių ir (arba) lesbiečių nevyriausybinėms organizacijoms pavyko įvykdyti perversmą. Šios organizacijos gerai suprato, kad, norint ką nors pakeisti visuomenėje, pirma tai reikia padaryti kalboje. Ir tai su stebinamu strategijos gudrumu joms pavyko padaryti: žodis „sex“, kuris kalba apie dviejų lyčių egzistavimą, oficialiuose dokumentuose buvo pakeistas žodžiu „gender“.

Šeimų sąjunga veltui mėgino pasipriešinti. Ji protestavo prieš galutinį šios konferencijos dokumentą: „Pekino veiksmų platforma yra tiesioginis didžiosios daugumos besivystančių ir pramoninių šalių gyventojų vertybių, kultūrų, tradicijų ir religinių įsitikinimų puolimas… Dokumente visiškai negerbiamas žmogaus orumas, mėginama sugriauti šeimą, ignoruojama santuoka, sumenkinama motinystės svarba, skatinama klaidinga seksualinė praktika, atsitiktiniai lytiniai santykiai ir paauglių seksas.“

Vėliau Pekino veiksmų platforma virto privalomu teisiniu reikalavimu. Amsterdamo sutartimi (1999 m.) ir Nicoje paskelbta ES Pagrindinių teisių chartija (2000 m.) „lyčių aspekto integravimas“ tapo privalomu reikalavimu, kuriam įgyvendinti skirti didžiuliai finansiniai ištekliai.

Abortas savaime tampa visuotinės lyčių aspekto integravimo darbotvarkės dalimi. Epochos demografiniai pokyčiai Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai įspūdžio nepadarė ir 2008 m. balandžio 16 d. ji nusprendė, kad 47 valstybių narių gyventojai turėtų de jure ir de facto turėti teisę į abortą.

Kultūrinė revoliucija

Šiuo metu Vokietijos universitetuose yra 29 lyčių tyrimų institutai – klestinti ir sparčiai didėjanti rinka. Siekiama panaikinti heteronorminį ir patriarchalinį mokymo turinį. Kiekvienas studentas gali patvirtinti, kad svarbu įsisavinti lyčių aspektą norint sėkmingai išlaikyti egzaminus ir padaryti karjerą. Šalia akademinių institucijų yra daugybė valstybės arba ES finansuojamų patariamųjų institucijų, kurios į lyčių procesą įtraukia įvairias organizacijas.

Politinis valdymo centras yra Federalinė šeimos ministerija kartu su Tarpministerine lyčių aspekto integravimo darbo grupe ir ministerijos finansuojamas Lyčių kompetencijos centras Berlyno Humboldto universitete.

Kadangi suaugusiųjų požiūrį į lytiškumo formas, kurios ne taip seniai buvo patvirtintos, pakeisti nelengva, svarbiausias šios kultūrinės revoliucijos smūgis nukreipiamas į kitą kartą – vaikus ir paauglius.

Keletas naujausių pavyzdžių

Brazilijoje 2008 metais „lytinė įvairovė“ buvo oficialiai įvesta kaip mokomasis dalykas valstybinėse mokyklose nuo pirmos iki devintos klasės. Socialistinių pažiūrų prezidentas Luiz Lula da Silva pavadino homofobiją „sunkiausia liga, kuri kada nors yra pakirtusi žmogaus protą“.

Vienoje vaikų priežiūros asociacija „Fun & Care“ vykdo vaikų švietimo programą, kurioje atsižvelgiama į lytį, ir vaikai yra mokomi priešingai lyčiai būdingos kalbos. Berniukai gauna kosmetines pinigines ir princesių drabužius, o mergaitės skatinamos triukšmauti bei naudoti fizinę jėgą prieš berniukus.

1989-aisiais Berlyne įsteigto „Dissens e.V.“ tikslas – skatinti lyčių demokratiją, visų pirma sąmoningai berniukų sąmonėje griaunant vyro tapatybę.

Po vaikų vieni kitų seksualinio prievartavimo atvejų Bavarijos vaikų darželiuose pagrindinis organizacijos „Caritas“ atstovas pranešė sunerimusiems tėvams, kad vaikai turi teisę į lytinį gyvenimą, masturbaciją ir gali žaisti gydytoją. Būtų normalu mėginti turėti lytinių santykių ir tai turėtų būti leidžiama.

Federalinis sveikatos švietimo centras, kuris yra Šeimos ministerijos padalinys, išsiuntinėjo 650 000 egzempliorių tėvams skirto vaikų lytinio švietimo vadovo, kuriame tėvai raginami žadinti savo vaikų lytiškumą. 2007 m. liepą Šeimos reikalų ministerijos ministrė šiuos lankstinukus turėjo susigrąžinti patyrusi žiniasklaidos spaudimą, kurį sukėlė autorės publikacijos.

Vis dėlto pagrindo nusiraminti nėra: visuose Federalinio sveikatos švietimo centro raštuose žodžiais ir įvaizdžiais stengiamasi patraukti vaikus į ankstyvą lytinį gyvenimą ir homoseksualumą, kuris nuolat pateikiamas kaip tolygi heteroseksualumo alternatyva.

Kyla klausimas: kaip gali ši nauja ideologija įsitvirtinti, kai dauguma žmonių instinktyviai suvokia, kad ji yra klaidinga? Žinome, jog esame vyras arba moteris. Suvokiame, kad priešinga lytis yra iš esmės kitokia, ir todėl mus traukia. Meilė yra vienintelis būdas atskleisti nepažįstamą kitos lyties pasaulį.

O dabar skelbiama, jog viskas yra skirta moteriai engti. Moterys turi tapti vyrais! Vyrai turi tapti moterimis! Arba kuo nors tarpiniu – kartais vyru, o kartais moterimi. Tai jūsų teisė. Esate tuo, kuo jaučiatės, ir jeigu jaučiatės nepatogiai, tada vilkitės priešingos lyties drabužiais, pasidarykite varpos amputavimo operaciją ir po oda implantuokite plastmasines krūtis, arba atvirkščiai.

Kaip atsitiko, kad homoseksualus elgesys, kurį atmeta visos religijos ir kuris prieš kelis dešimtmečius Vakarų visuomenėse buvo baudžiamas, dabar yra netgi agresyviai brukamas vaikams mokyklose? Ar yra tėvų, kurie džiaugiasi, kad jų vaikai yra homoseksualai? Kaip homoseksualumas prisideda prie to, kas naudinga visuomenei ir ateičiai įspūdingos demografinės krizės laikais?

Lyčių aspekto integravimo šaknys

Lyčių aspekto integravimas įsišaknijęs marksizmo dirvoje. Marxas ir Engelsas parengė beklasės visuomenės utopiją, kuria siekiama visų žmonių lygybės. Vienodumas griauna mūsų žmogiškumą, kurio esmė yra unikalumas.

Programą, pagal kurią šiandien per lyčių aspekto integravimą siekiama sukurti „naują žmogų“, tik šį kartą gilesniu lygmeniu nei anksčiau, jau buvo parengęs F. Engelsas: „Pirmasis istorijoje socialinis konfliktas sutampa su vyro ir žmonos, gyvenančių monogaminėje santuokoje, priešiškumo plėtra, o pirmoji socialinė priespauda – su vyriškos lyties asmenų vykdoma moterų priespauda.“

Todėl, siekiant išspręsti tariamą vyro ir žmonos konfliktą, reikia sugriauti šeimą. Viena įtakingiausių paskutinio šimtmečio feminisčių Simone de Beauvoir ragino moteris bėgti iš motinystės vergijos. Savo garsiąja fraze „moterimi ne gimstama, o tampama“ ji paskelbė lyčių revoliuciją.

Idėjiniai 1968 metų studentų sukilimo vadai – Adorno, Horkheimeris, Marcuse ir Wilhelmas Reichas – šį kovos šūkį apipynė teoriniu autoritarinės šeimos nuvainikavimu ir judaizmo bei krikščionybės lytinės moralės panaikinimo įteisinimu ir praktiniu agitavimu vadinamojo seksualinio išlaisvinimo labui.

Lyčių aspekto integravimas privedė prie visiško absurdo. Svarbiausia ideologė Judith Butler, Kalifornijos universiteto profesorė bei Europos tarpdisciplininių studijų universiteto Šveicarijoje profesorė, yra Tarptautinės gėjų ir lesbiečių žmogaus teisių komisijos vadovybės narė. Ji skelbia, kad biologinė lytis yra „norminamoji iliuzija“, kurią primeta „heteroseksualinės hegemonijos režimas“.

Sugriovus biologinę lytinę vyrų ir moterų tapatybę, niekas negali sukliudyti griauti socialinių vaidmenų ir institucijų. Siekiama griauti santuoką, šeimą, tėvystę, motinystę, švietimą, kalbą, darbą, kultūrą ir religiją. Tai vadinama lyties anuliavimu (angl. undoing gender). Universiteto lyčių studijų instituto diplomantai turi daug ką nuveikti, ir jie daug veikia.

2008 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamentas, 504 Parlamento nariams balsavus už ir 110 – prieš, priėmė rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei (A6-0199/2008). Šiuo teisės aktu ES Parlamentas nori uždrausti reklamoje naudoti vadinamuosius lyčių stereotipus – kitaip sakant, ne moterį vaizduoti prie viryklės, o vyrą; ne vyrą prie vairo, o moterį. Pirmiausia buvo pakeista kalba, o dabar keičiami įvaizdžiai.

Tokiu pat strateginiu ryžtingumu Europos Parlamento nariai galėjo nuspręsti pašalinti nuodingų pornografinių ir smurto vaizdų atliekas iš mūsų kultūros. Jos blogesnės už Neapolio šiukšles. 35 proc. visos parsisiunčiamos medžiagos yra pornografinė. Kiekvienais metais pornografijos apyvarta siekia maždaug 57 milijardus dolerių. Tai liūnas, kuriame lyčių ideologija klesti. Štai kodėl nėra beveik jokio pasipriešinimo.

Kodėl moterys nepastebi, kad negailestingai varžoma jų laisvė būti žmonomis ir motinomis? Kodėl vyrai nesupranta, kad kurstant lyčių kovą siekiama sumenkinti jų vyrišką jėgą ir tapatybę? Ši kova labai išplito, pavyzdžiui, per akivaizdžią berniukų diskriminaciją švietimo srityje. (Žr. internete Spiegel 2008-08-25).

Nauja totalitarizmo forma

Ideologija – šiuo terminu vadinu melagingus argumentus, kuriais siekiama patenkinti mažumos interesus juos slepiant – griauna sveikas socialines struktūras ir veda prie totalitarizmo.

Kol visuomenė pabus iš nuolatinės gerovės, demokratijos ir religijos laisvės sapno, naujasis totalitarizmas bus toli pažengęs. Prisidengęs apgaulingomis tolerancijos, laisvės ir nediskriminavimo etiketėmis, jis gauna pritarimą. Rafinuotomis kalbos manipuliacijomis pasipriešinimas yra socialiai atmetamas ir teisės aktu laikomas nusikalstamu netgi dar prieš jam kylant.

Pasipriešinimas visuomenės homoseksualizavimui sutinkamas šmeižtu, įtakos praradimu ir profesine atskirtimi. Paskirtojo ES Komisijos nario Rocco Buttiglione nuvertimas 2004-aisiais buvo iškalbingiausias pavyzdys. Žodžio laisvės nebėra.

Naujas menkinamasis terminas – homofobija – tampa teisine veika, kuri pasipriešinimą paverčia nusikalstamu veiksmu. Fobija yra patologinė baimės būsena. Taigi visi, kurie teigia, jog lytiškumas prisideda prie asmenų, šeimos ir visuomenės gerovės tada, kai yra santuokinės vyro ir moters meilės išraiška ir yra atviras gyvybės davimui, dabar laikomi ligoniais.

Kad homofobija būtų laikoma nusikalstama, ES teisės aktuose ji priskiriama tai pačiai kategorijai kaip rasizmas, antisemitizmas ir ksenofobija. Kelios šalys jau yra priėmusios kovos su diskriminacija teisės aktus bei teisės aktus dėl neapykantos kurstymo ir yra kovojama, kad tokie teisės aktai būtų įgyvendinami visame pasaulyje. Bet koks pareiškimas prieš homoseksualumą – pateikiant mokslinių tyrimų rezultatus arba cituojant Bibliją – laikomas neapykanta. Šis melas sudarė geras emocines sąlygas pasipriešinimą visuomenės homoseksualizavimui laikyti nusikalstamu.

2006 m. sausio 11 d. Europos Parlamentui pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl homofobijos Europoje (B6-0025/2006) ES pareiškė ketinimą pašalinti homofobiją „pasitelkiant švietimą, pavyzdžiui, kampanijas prieš homofobiją mokyklose, universitetuose ir žiniasklaidoje, taip pat pasitelkiant administracines, teismines ir teisėkūros priemones.“ „Homofomiškas neapykantą kurstančias kalbas ir diskriminacijos skatinimą pasmerkti pačiu veiksmingiausiu būdu.“ „Įtraukti kovą su homofobija skiriant lėšas 2007 m.“ Procesą reikia „atidžiai stebėti“ ir Europos Parlamentui „pranešti, jeigu valstybė narė neįgyvendina šių priemonių.“ Čia kalba totalitarizmo dvasia.

Pasipriešinimas

Kol kas nėra jokio pasipriešinimo. Daugelis nėra net girdėjęs sąvokos „lyčių aspekto integravimas“ („gender mainstreaming“). Nevyksta diskusijos žiniasklaidoje, nėra tikrų Parlamento sprendimų dėl šių socialinės realybės gyvybinių centrų pokyčių, visų pirma kalbant apie studentų, vaikų ir paauglių ugdymą.

Žiniasklaida, kuri demokratinėje visuomenėje turėtų atlikti sergėtojo funkciją, paprastai yra šios revoliucijos veikėja. Dar niekas nebuvo pasodintas į kalėjimą už šmeižtą. Kas puola žiniasklaidą, tam nereikia bijoti prarasti savo darbo vietą, bet labai rizikuotų tas, kuris mėgintų pasipriešinti GLBT judėjimui.

Lyčių ideologijos aukos

Ideologijai reikia aukų. Iš praėjusio šimtmečio matyti, kad dėl revoliucinių siekių sukurti naują žmogų kyla žmogų žlugdanti diktatūra. Kokios yra lyčių ideologijos aukos?

Lyčių ideologija:

1. Kovoja su sveiku protu, nes neigia vyro ir moters skirtingumą;

2. Kovoja su moterimi, nes materialiai ir dvasiškai sumenkina moterį kaip motiną;

3. Kovoja su vyru, nes sistemingai teikiama pirmenybė merginoms ir moterims, o vyrų autoritetas ir įtaka mažinama;

4. Kovoja su vyro ir moters vienybe santuokoje ir būtinu judviejų bendradarbiavimu kuriant ateitį;

5. Kovoja su negimusiu kūdikiu, nes skelbiama, kad abortas yra žmogaus teisė;

6. Kovoja su vaiku, nes griaunama šeima;

7. Kovoja su šeima, nes ideologiniu, socialiniu bei materialiu požiūriu pakerta šeimos egzistavimo pagrindą;

8. Kovoja su mokslo įsipareigojimo tiesai idealu, nes piktnaudžiaujama mokslu siekiant įvykdyti lyčių revoliuciją;

9. Kovoja su žodžio laisve, nes užgniaužiamos priešingos nuomonės;

10. Kovoja su demokratija, nes, naudojantis valstybinėmis galiomis, dėl nedidelės mažumos interesų aukojamas bendras gėris;

11. Kovoja su krikščionybe, ypač su Katalikų Bažnyčia, nes ji vienintelė priešinasi šiai ideologijai tarptautinėse organizacijose;

12. Kovoja su Dievu ir Jo nustatyta kūrimo tvarka.

Ne ideologijos tarnauja žmonėms, bet norima sukurti naują žmogų, kad jis tarnautų ideologijos interesams. Tačiau mums reikia stiprių vyrų ir stiprių moterų, drauge kuriančių pasaulį, kuriame yra vietos meilei.

Parengė Gintas Vaitoška