2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Pasaulio tautų lopšinės lietuviškai

2009-11-10
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Šeima ir sveikata » Vaikams  Multimedija » Muzika 

Nieko rimto, 2009

Prieš metus aktorių trupė „Teatriukas“ aranžavo ir įdainavo „Lietuvių lopšines“ bei „Klasikines lopšines“, o šiais metais išleido naują ir netikėtą lopšinių rinkinį, kurį pavadino „Pasaulio tautų lopšinės lietuviškai“.

Naujausioje kompaktinėje plokštelėje sudėta 18 įvairių tautų – prancūzų, rumunų, Australijos aborigenų, rusų, arabų, estų, japonų, gruzinų, Afrikos zulusų eskimų, žydų, amerikiečių, graikų, italų, indų, norvegų, latvių bei lietuvių lopšinės. Lietuviškus tekstus šioms lopšinėms parašė poetai Ramutė Skučaitė, Gražina Kadžytė, Erika Drungytė, Kristina Stančienė, Alma Karosaitė, Gytis Norvilas, Arnas Ališauskas, Eirimas Velička.

Lopšinė – vienas iš seniausių muzikos žanrų, iki šiol skambantis įvairiose pasaulio šalyse. Tai paprasta, monotoniška melodija ir neįmantrus tekstas, kurį gali padainuoti kiekviena mama ar tėtis (tiesą sakant, „Teatriuko“ aktoriams padainuoti japonų ar arabų lopšinę nebuvo labai paprasta...).

Įrašius „Lietuvių lopšines" ir „Klasikines lopšines" mums iškilo klausimas – o kaip savo vaikus migdo mamos ir tėčiai kituose pasaulio kraštuose? Taip šiame rinkinyje atsirado arabų, indų, afrikiečių, eskimų, australų lopšinės.

Įdomu, kad Lietuvoje dažniausiai dainuojame „čiūčia liūlia“, o visai greta, Latvijoje, - „aija žū žū“, Rusijoje - „baju baju“. Australijoje dainuojami magiški garsažodžiai, o afrikiečių lopšinės trankios ir labai ritmingos. Kai kuriose tautose lopšinių tekstai – apeiginiai: buvo tikima, kad jie saugo vaikelį nuo blogio jėgų.

Šį rinkinį įrašėme legendinėje Vilniaus plokštelių įrašų studijoje (dabar LLKC garso įrašų studija), kur lopšines atlikome pritariant tik „gyviems“ instrumentams. Norėdami perteikti įvairių pasaulio kraštų vakaro atmosferą, pūtėme vėją, rateliu verpėme siūlą, vaidinome gerves, liūtus ir papūgas.

Tikimės, kad su šiomis lopšinėmis ne tik sulauksite saldžių sapnų iš artimų ir tolimų šalių, bet ir sužinosite kai ką apie įvairių tautų muzikos charakterį ir instrumentus.

„Teatriuko“ aktoriai

1. Prancūzų lopšinė
2. Rumunų lopšinė
3. Australijos aborigenų lopšinė)
4. Rusų lopšinė
5. Arabų lopšinė
6. Estų lopšinė
7. Japonų lopšinė
10. Afrikos zulusų lopšinė
11. Eskimų lopšinė
12. Žydų (sefardų) lopšinė
13. Amerikiečių lopšinė
14. Graikų lopšinė
15. Italų lopšinė
16. Indų lopšinė
17. Norvegų lopšinė
18. Latvių lopšinė

„Indų lopšinė“


Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Pečialinda 2009-11-11 17:30

Labai jau spalvingas viršelis :)

Alma 2009-11-13 12:35

Gal kas praneštumėte, kur prekiaujama?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Algimantas Aleksandravičius (juodai balta foto)

Algimantui Aleksandravičiui 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, LDK paveldo poetiškus atspindžius“.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.