Lietuva remia idėją, kad kandidatai į pirmąjį Europos Sąjungos (ES) prezidento ir užsienio politikos vadovo postą turėtų pristatyti savo viziją ir programą, o dėl kandidatų vyktų balsavimas, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Viešai parėmęs Lenkijos poziciją, ministras teigė, jog mažųjų ES valstybių interesus atitinkančiu pasiūlymu siekiama, kad nebūtų "įteisinama tam tikra telefoninė teisė", kai dėl postų sutaria kelių didžiųjų ES valstybių vadovai.

"Mes norime siekti skaidraus ir demokratiško principo, pagal kurį būtų atrenkami geriausi kandidatai, išklausomos jų vizijos ir vyktų balsavimas pagal ES sutartį kvalifikuotos daugumos būdu (...). Siūloma, kad kandidatai išdėstytų savo programas - kaip rinkimai vyksta normalioje šalyje į valstybės vadovu ar premjerus", - BNS sakė V.Ušackas grįždamas iš Ispanijos, kur įvyko 8 ES valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Kita vertus, ministras pabrėžė, jog konsensusas ir visų valstybių sutarimas yra svarbus siektinas tikslas.

Dėl pirmojo nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko, neoficialiai vadinamo ES prezidentu, ir ES užsienio politikos vadovo tikimasi apsispręsti kitą savaitę.

Pirmoji idėją dėl dalykinių pokalbių su kandidatais prieš jų paskyrimą iškėlė Lenkija. Anot apžvalgininkų, šiuo pasiūlymu siekiama, kad mažųjų ES valstybių narių balsas būtų labiau išgirstas, nerimaujant, jog užkulisiuose susitarimą vėl gali pasiekti tik didžiosios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

"Neturėtų būti įteisinama tam tikra telefoninė teisė, kai tik pora lyderių sutaria ir paskui paskelbiamas de facto kandidatas. Vieša paslaptis, kad anksčiau būdavo, jog dvi ar trys didžiosios valstybės, turint omenyje ir jų svorį, ir politinę įtaką, nuspręsdavo dėl vieno ar kito kandidato", - sakė V.Ušackas.

"Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos nuomonė yra ypač svarbi, turint omenyje ir politinį svorį, ir finansinį įnašą į ES biudžetą. Antra vertus, šis pasiūlymas iš tiesų atspindi mažesniųjų valstybių interesą, kad mūsų nuomonės būtų išgirstos", - pridūrė ministras.

Anot žiniasklaidos, Lenkijos ir Lietuvos viešai remiamą idėją surengti kandidatų prisistatymus didžiosios valstybės kol kas vertina skeptiškai.

"Šiuo metu apie tai nediskutuojama", - "EUobserver" trečiadienį cituoja neįvardytą Prancūzijos diplomatą.

Buvęs britų ambasadorius ES Stephenas Wallas (Stivenas Volas) idėją taip pat sutiko kritiškai, pareiškęs, kad asmenys į postus bus paskirti atsižvelgiant į nacionalinius ir politinius interesus, o ne individualius kandidato nuopelnus.

"Atsižvelgiant į tai, kad jie turi siekti palankumo iš dešinės ir kairės, šiaurės ir pietų, didelių ir mažų valstybių, prisistatymas gali būti nuostabus, bet jei netiks politiškai - kokia būtų prasmė?", - rašo diplomatas straipsnyje, kurį antradienį skelbė "New York Times"

Dėl įtakingų postų ES, kurie sukuriami pagal Lisabonos sutartį, ES lyderiai ketina apsispręsti viršūnių susitikime lapkričio 19 dieną.

Lietuvos diplomatai iki šiol teigiamai atsiliepė apie viešai minėtus britų kandidatus - ekspremjerą Tony Blairą (Tonį Blerą), kuris buvo įvardijamas kandidatu į ES prezidento postą, bei užsienio reikalų ministrą Davidą Milibandą (Deividą Milibendą), vadintą pretendentu į ES užsienio politikos vadovo postą. Tačiau T.Blairas nesugebėjo užsitikrinti didžiųjų ES valstybių paramos, o D.Milibandas viešai teigia neketinąs siekti posto.

Neoficialiai Lietuvos diplomatai šiuo metu sako palaikantys Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto (Karlo Bilto) galimą kandidatavimą būti ES atstovu užsienio politikai. Užsienio žiniasklaida favoritu tapti pirmuoju ES prezidentu dabar vadina Belgijos premjerą Herman van Rompuy (Hermaną van Rompujį).