Jėzus tarė mokiniams:

„Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. Žmonės valgė, gėrė, tuokėsi, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino.

Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.

Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. Prisiminkite Loto žmoną! Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.

Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi moterys mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“.

Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“

Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.

Kiti skaitiniai: Išm 13, 1-9; Ps 18, 2–5

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Geroji Naujiena mus įspėja, jog Jėzus Kristus sugrįš nelauktai ir netikėtai. Kaip tvano metu vieni buvo išgelbėti, o kiti žuvo, taip ir Žmogaus Sūnui sugrįžus vieni bus išgelbėti, o kiti ne. Primindamas Loto žmoną, Jėzus atkreipia mūsų dėmesį į skubėjimą, į asmeninio gėrio ir žemiškų troškimų apleidimą besiartinančio įvykio akivaizdoje. Loto žmona prarastą nuosavybę palaikė svarbesniu dalyku, nei gyvybės išsaugojimą.

Akivaizdu, jog Dievo Sūnui sugrįžus, bus panašiai kaip ir biblinio tvano metu. Iš dviejų vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Apaštalas Paulius yra labai taikliai atskyręs tuos, kurie miršta Kristuje, nuo tų, kurie miršta be tikėjimo į Jėzų Kristų.      

Antrasis Kristaus atėjimas į žemę yra lygiai toks pat realus, kaip ir Jo pirmasis atėjimas. Taigi kiekvienas tikintysis turi stengtis išlikti budriu prieš šį faktą. Laiško Žydams autorius labai išmintingai teigia sakydamas: „Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui“. (Žyd 9, 27-28)

Tų žmonių, kurie neįtikės, laukia Nojaus ir Loto kartų likimas. Jų kūnai tapo maistu maitvanagiams ir šis paveikslas mums parodo labai liūdną likimą tų, kurie netiki arba elgiasi priešingai, nei Dievas nori. Plėšrieji paukščiai akimirksniu sulekia prie lengvo grobio, tuo tarpu teisieji ir Dievą mylintys žmonės susirinks prie Dievo Sūnaus. Dievo Karalystė yra mumyse, o Jėzus Kristus yra mūsų grobis.  

Bernardinai.lt