„Lietuvoje nėra gerų grupių“ – kiek kartų esame girdėję taip sakant. Žinoma, jei seki muzikines naujienas tik populiariausiuose dienraščiuose, žurnaluose ar interneto puslapiuose, atrodo, muzikinė padėtis Lietuvoje iš tiesų yra apverktina. Tačiau paieškojus atidžiau, supranti, kiek daug turime nuostabių muzikantų. Jie negroja pagal fonogramą, patys kuria dainas, nesisiuva sceninių kostiumų už tūkstančius litų, nekelia skandalų ir svarbiausia – yra nuoširdūs!

Straipsnių ciklu „Muzika iš rūsio“ ketiname pristatyti įvairiausias nekomercines muzikines Lietuvos grupes. Tikimės, net pats skeptiškiausias melomanas atras sau kažką nauja ir netikėta...

Vilniečiai „Make It Real Project“ (toliau „M.I.R. Project“) – pirmasis „taikinys“.

Jauni muzikantai nesiliauja stebinę savo muzika, profesionalumu, o gerbėjų gretas plečia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „M.I.R. Project“ – kiekvieno ausiai.

Tiesa, šiuo metu „M.I.R. Project“ yra kuriam laikui sustabdę savo veiklą: Domas, kuris kitų „M.I.R Project“ narių yra pagarbiai vadinamas „Direktoriumi“,, studijuoja Amsterdame ir sako, tiek jo asmeniniai, tiek bendri ateities darbai muzikos srityje užtikrins projekto tęstinumą.

Su „Direktoriumi“ Domu, bosistu Fila ir grupės didžėjumi Garo kalbėjausi apie „M.I.R. Project“.

Kaip pristatytumėte save prieš tai apie jus nieko negirdėjusiam žmogui?

Domas: Labai nemėgstame savęs pristatinėti. Turbūt duotume paklausyti ir pažiūrėti savo darbų. O jis pats įvertintų ir susidarytų savo nuomonę. Tai galima padaryti čia.

Fila: Tačiau jei reikia paprasčiausio apibūdinimo, triphopo, roko ir gyvos elektronikos mišinys.

Garo: Aš manau, kad klausytojas pats turi nuspręsti. Reikia paklausyti... Muzikantas turi prisistatyti su muzika, o ne žodžiais.

Trumpa grupes istorija. Kas buvo pagrindinis kolektyvo iniciatorius?

Domas: Grupė mano ir keleto bičiulių iniciatyva gimė kaip meninės saviraiškos projektas universitete. Po pirmojo darbo (dainos ir jos video klipo) paviešinimo mus pakvietė groti gyvai. Teko burti gyvą kolektyvą...

Papasakokite apie patį kūrybos procesą.

Domas: Į repeticiją atsinešdavau taip vadinamą „kompiuterinį paruoštuką“, kurį mes visi „apgrodavome“. Taip sausa pradinė muzikinė idėja būdavo nuspalvinama ir kiekvienas gaudavome vietos saviraiškai.

Garo: Dažniausiai Domas ateidavo su kokiu nors susigalvotos idėjos šablonėliu, sudėliodavo, kaip maždaug turi skambėti, o tada jau tariamės, ginčijamės, kaip kas turi būti, kas po ko eina ir taip toliau.

Fila: Jokios mistikos, kaip ir visos grupės. Pradžioje šis procesas vykdavo kiek kitaip. Kai aš atėjau į grupę, viskas buvo labiau improvizacija, tai šiek tiek trikdė, nes man reikėjo, kad daina važiuotų iš taško „A“ į tašką „B“, kitaip sakant, būtų „suplanuota“. Tačiau dabar viskas pasikeitė.

Kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis?

Domas: Rašant žodžius – asmeninės patirtys, problemos, kurias galima spręsti. Rašant muziką – emocijos, pats garsas.

Fila: Muzikoje viskas yra inspiracija.

Garo: Su viskuo sutinku.

Šią vasarą buvote Anglijoje, kaip pavyko ten išvažiuoti? Kaip sekėsi?

Domas: Dovydas Bluvšteinas ir Donata Rutkauskaitė mus pakvietė dalyvauti „Eurorock'e”.

Fila: Ne visai turas ir ne visai Anglijoje (juokiasi).

Garo: Toks... Pusturis Vokietijoje ir vienas koncertas Anglijoje.

Fila: Vokietijoje buvo toks projektas. Kiekvienais metais iš keturių skirtingų šalių atvažiuoja po grupę. Iš Lietuvos jau daugybę metų yra važiavę muzikantai – „Dr. Green“, „Laura and the Lovers“ ir taip toliau.

Organizatoriai tiesiog pasirenka grupę ir „atsiveža“ ją. Šiais metais projekto lemtis buvo visiškai neaiški: organizatoriai turėjo daug keblumų, tačiau galų gale viskas pavyko.

Keturios atvažiavusios grupės (šiais metais buvo iš Rusijos, Lietuvos, Vokietijos ir Anglijos) susimaišo nariais, tada per savaitę naujos „grupės“ turi padaryti po dvi tris dainas, tuo pačiu metu koncertuoti su naująja „grupe“ ir su savo originalia. Žodžiu, Vokietijoje turėjome tris ar keturis koncertus ir vieną Anglijoje.

Man labai patiko.

Kaip jus sutiko angliška ir vokiška publika?

Domas: Anglijoje grojome viename pagrindinių Portsmouth miesto klubų. Teko nugirsti, kad savo laiku ten koncertavę „Queen”, „Oasis”, „Strokes”. Vakarą prieš mus grojo Natalie Imbruglia, tad gal kiek jaudinomės. Bet Anglijos publika buvo viena šilčiausių.

Garo: Vokietijoje pasitiko gan keistokai. Minėtas projektas buvo toks labiau rokinis, o mūsų muzikoje yra ne tik gitaros, būgnai ir vokalas, mes įmaišome ir elektronikos. Visgi elektronika prideda tokios specifinės nuotaikos ir garsas gaunasi kitoks negu „gryno“ roko.

Fila: Ai, tiesa, rusai kvietė į kažkokį festivalį, kurį prieš kelrius metus „nunešė“ uraganas!

Tai buvo jūsų pirmas turas į užsienį. Aš žinau daug grupių, kurios išsiskyrė po turų. Ar manote, jog turas, ypač ilgesnis, yra išbandymas grupei?

Garo: Yra. Visgi žmonės skirtingi (mes buvom aštuoniese), o kai žmonės tokie „prie meno“, dažnai turi labai skirtingus požiūrius. O dar jiems reikia gyventi vienoje vietoje... Gaunasi vos ne realybės šou. Tačiau mums, manau, visai gerai gavosi.

Fila: Aš, asmeniškai, prieš tai galvojau, kad važiuojant aštuoniese, tikrai atsiras trintis, susipyksime ar panašiai, bet viską gerai išsprendėme.

Kuris koncertas buvo įsimintiniausias? Kodėl?

Domas: Tiesą sakant, man įsimintiniausias koncertas buvo grižus į Lietuvą iš Vokietijos-Anglijos. Grojome „Satta Outside” festivalyje. Po kelionės buvome labai susigroję ir įsigyvenę. Turėjome daug geros energijos.

Fila: Man tai klube „XI20“. Dėl publikos, be to, ten įrašėme dvi dainas ir išleidome kompaktinę plokštelę. Dar praėjusių metų „Regeneratoriaus“ festivalis.

Garo: Taip. „XI20“ ir man buvo įsimintinas... Visgi tokia aplinka buvo pirmą kartą ir žmonių daug priėjo.

Kaip patekote į „MTV Baltic”?

Domas: Įdėjome klipą į internetą, jį pastebėjo ir paprašė duoti parodyti.

Kaip patys tai vertinate?

Garo: Na, kaip... Įdomu visada, tačiau aš nežinau, kiek kartų mūsų klipus ten grojo. Nemačiau nė karto.

Fila: Ir aš nemačiau.. Girdėjau iš draugų.

Garo: Gal ir grojo mus kokią ketvirtą ryte... LRT buvo mus pamėgus grot per „Labą Rytą“. Aš šiaip televizoriaus nežiūriu visai...

Fila: Ai, tiesa, rodė vieno klipo ištrauką per MTV gimtadienį „Siemens“ arenoje. Buvome nominuoti ir galėjome laimėti telefoną! (juokiasi)

Kokių turite apdovanojimų?

Garo: „A.LT“ apdovanojimuose laimėjom „Metų proveržis“ ir „Publikos numylėtiniai“. Pastarasis smagus toks: žmonės, kurie buvo, klausė, galėjo rinkti savo favoritus.

Fila: Be to, „Metų Proveržį“ gali laimėti tik vieną kartą.

Garo: Taip... Jei kelis metus esi nominuojamas „Metų proveržiu“, vadinasi, jau ne kas... (juokiasi)

Jums yra tekę sėkmingai pasirodyti ir Lietuvos undergroundo scenoje. Ką apie ją manote? Galite sceną palyginti su kitų šalių scena?

Domas: Ši scena mums yra sava, kadangi čia galioja kiek kitokios taisyklės. Manau, joje daugiau nuoširdumo. Tai muzika beveik nepaveikta verslumo motyvų. Na, o didesnės šalys tiesiog turi didesnį grupių asortimentą – dvasia ta pati.

Su kokiais muzikantais yra tekę bendradarbiauti?

Domas: „Mc Messiah”, „Namų kūryba”, styginių kvartetas „Four Strings", režisierius Benas Šarka, Eglė Sirvydytė, instrumentalistas Remigijus Rančys, Mark Splinter, „A.F.W.I.”, „Avaspo”... Visų net nepamenu. Vilniuje didžioji dalis muzikantų bičiuliaujasi.

Kokius kitus Lietuviškus atlikėjus bei grupes galėtumėte parekomenduoti?

Domas: Esu didelis „In Search” gerbėjas. Visiems rekomenduoju apsilankyti jų koncertuose.

Fila: „In Search“, „AVASPO“, „Dykumos“, „The Dominoes“, „Left i Right“.

Garo: „Messiah Goes Mad Orchestra“, „Nauji Lėktuvai“.

MIR project feat. Benas Šarka „Eilu“

Kalbino ir parengė Goda Raibytė