Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti.

Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“

O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.

Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.

Kiti skaitiniai: 2 Mak 6, 18-31; Ps 3, 2–8


Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

„Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.

Ar ne nuostabi Zachiejaus  atsivertimo istorija? Zachiejus buvo turtingas verslininkas, visų nemėgiamas, tačiau jis nebuvo laimingas. Tikriausiai jis jau buvo girdėjęs apie Jėzų, kad Jis nevengia muitininkų ir nusidėjėlių, tad pasiryžo bent Jį pamatyti.  Nors visi jo nekentė, tačiau jis dar turėjo drąsos pasirodyti minioje ir, būdamas mažo ūgio, pasiryžo lipti į medį, kad geriau galėtų Jėzų pamatyti.

Skaitome, kad Jėzus priėjo prie to šilkmedžio, pažvelgė aukštyn ir tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn. Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“. Kai Jėzus jį pašaukė, kažkas jo širdyje įvyko. Ką anksčiau Zachiejus laikė savo verslo sėkme, tą dabar jis ėmė laikyti praradimu, nes tai jam leido priartėti prie Jėzaus.

Zachiejus taip radikaliai atsivertė, kad ne tik grąžino žmonėms pinigus, kuriuos nuo jų buvo nusukęs, bet ir keturgubai atsilygino Jis nesistengė susigrąžinti žmonių malonės, bet jį užliejusi Jėzaus meilė privertė nusimesti nuodėmės jungą.  Zachiejus atsiteisė netgi daugiau, nei žydų įstatymas reikalavo. Zachiejaus sprendimas parodė, kaip stipriai  Jėzus palietė jo širdį.

Susitikimas su Jėzumi turėtų visiškai pakeisti ir mūsų gyvenimą.  Susitikę Jį turėtume tapti dosnesni kitiems, nes ir Jis buvo mums dosnus. Jis nuolat kviečia vis labiau keistis ir panašėti į Jį. Tikrasis atsivertimas apima ne tik nuodėmės vengimą, bet ir vis didesnę  Dievo ir žmonių meilę.  

Pabaigai viena pasaka, kurią kažkur girdėjau. Kai tas šilkmedis pradėjo augti, tai Dievas  pasiuntė  angelus saugoti, kad niekas  to augančio medelio nenulaužtų, kad kokie gyvuliai nenuskabytų lapų ir nesutrukdytų medžio augimui. Dievas  norėjo tą šilkmedį išsaugoti, kad Zachiejus galėtų į jį įlipti, norėdamas pamatyti Jėzų.  Tai tik tik pasaka, bet ji daug ką mums pasako.  Jėzus stebi kiekvieną iš mūsų, prieina prie mūsų, kad ir ne prie medžio, bet įvairiose aplinkybėse ir mums sako: „Man šiandien reikia apsilankyti tavo namuose, tavo širdyje“.  Atsiliepkime Jo kvietimui.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai