Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė: „O, kad tu šiandien suprastum, kas tau neša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.

Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.

Kiti skaitiniai: 1 Mak 2, 15-29; Ps 49, 1–2. 5–6. 14–15


Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

„Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo“.

Evangelijose užrašyti du atvejai, kai Jėzus verkė: prie Lozoriaus kapo ir išvydęs  šventąjį miestą - Jeruzalę.  Kodėl Jėzus žvelgdamas į ją verkė? Ašaros nėra tik liūdesio išraiška, bet yra ir didelės meilės ženklas. Jis atėjo į Jeruzalę, kaip Mesijas ir Karalius, siūlydamas jos žmonėms laisvę ir ramybę, kurių nė vienas žemiškas valdovas negali suteikti: atleisti jiems nuodėmes ir sutaikyti su Dievu

Deja, šis miestas nebuvo pasirengęs Jo priimti. Užuot priėmę su džiaugsmu ir dėkingumu, Jeruzalės žmonės Jėzų sutiko šaltai ir be tikėjimo.  Jėzus tarsi iš naujo išgyveno šio miesto  šešių šimtų metų senumo įvykį: Jeremijo laikus, kai Jeruzalę sugriovė bei nusiaubė  Babilonijos kariuomenė.  Jeremijas tada, kaip ir Jėzus, verkė, kad Viešpats dėl tautos netikėjimo apleido Jeruzalę ir leido priešui ją sunaikinti (Jer 14,17-19).

Liūdna Jėzaus pranašystė apie Jeruzalės sunaikinimą išsipildė 70-aisiais metais romėnų kariuomenei sugriovus miestą ir sulyginus su žeme šventyklą.  Tačiau net apverkdamas miesto lemtį Jėzus neprarado vilties: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę!“ Jėzaus teikiama ramybė yra kur kas daugiau nei konfliktų ar karo nebuvimas. Tai išsivadavimas iš baimės, noro teisti kitus, neapykantos, keršto bei nuodėmės pančių.

Tikra ramybė įmanoma tik tada, jei leisime Jėzui vadovauti mūsų širdims, protams, mūsų šeimoms. Jo Žodis bei Dvasia pašalina visas klūtis. Tad, kai atrodys, kad nerimas bei rūpesčiai jau nepakeliami, gręžkimės į Jėzų, ir Jis padės mums. Tikėkim ir pasitikėkim Juo.

Gal ir šiandien Jėzus verkia, matydamas žmones, už kuriuos Jis paaukojo savo gyvybę , nusisukusius nuo Jo ir neprimančius Jo kryžiaus aukos?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai