Dėl šios savaitės įdomiausios parodos apsispręsti nebuvo sunku. Ketvirtadienį „Lietuvos aido“ galerijoje atsidariusi personalinė Žygimanto Augustino paroda „Ekstremalus sportas 3000/metinės“ buvo netikėta, įdomi ir smagi – toks derinys retai pasitaiko personalinėse parodose.

Tapytojas Ž. Augustinas gerai žinomas kaip puikus piešėjas. Seniai įtariau, kad šis menininkas, realistiškai tapantis nepatogiai besivaipančias figūras turi dar ir gerą humoro jausmą. Parodoje „Ekstremalus sportas 3000/metinės“ autorių lengva atpažinti – ta pati, realistinė tapyba, daugumoje paveikslų – įvairiai transformuoti autoportretai įvairiausiose situacijose. Šalia viso to – šmaikšti istorija su gera ironijos doze, ant kurios suverti visi parodos eksponatai.

Ž. Augustinas parodoje pristato pseudoistoriją. Istorijos kūrimas iš fikcijos ir realių (arba išgalvotų) faktų – ne naujiena. Kartais šio darbo imamasi net rimta veido išraiška. Pavyzdžiui, esu skaičiusi lietuvių istoriko-mėgėjo tekstą, kuriame „argumentuotai“ ir visiškai rimtai dėstoma, jog vikingų vardas kilęs iš lietuviško žodžio „vykti“, Sarmatijos vardas kilęs iš žodžio „ar matai“, lietuvių-šventikų kasta valdžiusi ir dariusi įtaką pusei pasaulio, o Egipto dievo Ameno vardas – iš lietuviško žodžio „menas“… Visiškai kitoks šio žanro pavyzdys – nuostabi Gintaro Beresnevičiaus knyga „Pabėgęs dvaras“, kuriame Lietuvos istorija konstruojama remiantis žinomais faktais, istorijoje neišvengiamai atsirandančias tuščias vietas papildant iki ašarų juokingomis improvizacijomis.

Ž. Augustinas tekstu ir vaizdu kuria ne tik pseudoistoriją. „Lietuvos aido“ galerija šiuo metu yra tapusi pseudomuziejumi, pristatančiu „istorinę-apžvalginę“ ekspoziciją skirtą ekstremaliam sportui.

Pranešimas spaudai (tarsi mažas atskiras literatūros kūrinys) pasakoja: „Ekstremalus sportas kaip reiškinys egzistuoja jau daugybę amžių. Tačiau dar neseniai buvo manoma, jog dabar populiarios moto sporto, jėgos aitvarų, burlenčių sporto šakos atsirado tik XX amžiuje. Pastarųjų metų istoriniai ir moksliniai atradimai akivaizdžiai atskleidžia šių sporto šakų pradžią gilioje senovėje. Šiais metais sukanka 3000 metų kai pirmą kartą Senovės Egipte buvo paminėta Ekstremalaus sporto savoka. Šioje jubiliejinėje parodoje bus rodomi meno kūriniai, pakeitę žmonijos suvokimą apie kai kurių sporto šakų istoriją. Parodoje galėsite pamatyti Senovės Egipto papirusus, Renesansinę, Barokinę ir šiuolaikinę tapybą, vaizduojančią sportininkus ekstremalus ir jų įrangą“.

Kaip ir žadama spaudos pranešime, parodą pradeda Egiptas, vienas iš eksponatų – „Jaunasis karalius Tutankhamun bando išardyti Horo motociklą“

Toliau – „muziejiniai“ įvairių epochų paveikslai. Ž. Augustinas tapo skirtingų autorių ar epochų stilistika tarsi mėgaudamasis sugebėjimu valdyti teptuką lyg senieji meistrai. Tuo tarpu paveikslų turinys ir prierašai – šiuolaikiškai konceptualūs.

Šį kartą „Lietos aido“ galerija kiek prasiplėtė – tikiuosi, niekas nepražiopsos galerijos rūsyje esančio parodos tęsinio. Čia – itin vertingas eksponatas – Salininkų miestelio melioratorių archeologinis radinys – senovinė buriavimo lenta. Štai ir ji, šalia žemių ir kaukolyčių.

Kitoje rūsyje esančioje erdvėje skirtas kampelis „buvusiam ekstremalui“.

Ž. Augustinas rado puikų būdą, kaip pademonstruoti savo meistriškumą, kartu sukurdamas istoriją ir intrigą. Manyčiau, į šią parodą bus įdomu užsukti ne tik Ž. Augustino arba ekstremalaus sporto gerbėjams. Netikėta parodos tema, šilta ironija, taiklus sąmojingumas ir, žinoma, meistriška tapyba – ši Ž. Augustino paroda tikrai pakels nuotaiką net ir labiausiai apniukusį lapkritį.