2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

Rūta Juodaitytė. Festivalio „Sielos 2009“ perlai

2009-11-20
Rubrikose: Kultūra » Pramogų kultūra  Kultūra » Informacija  Religija » Renginiai  LUX/jauniems » Neformatas 

[Būkite] visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai“ (1 Petro 3, 15b–16a).

Švelniai ir atsargiai, bet kartu drąsiai ir su dideliu užsispyrimu jau aštuntus metus iš eilės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“ neša šią Viltį per visą Lietuvą. Šiais metais „Sielos“ festivalis kviečia lapkričio 21 dieną keliauti į Mažeikius, kurių kultūros namuose nuo 15 valandos pasirodys jaunatviškos muzikos grupės bei atlikėjai. Tuo pat metu renginys vyks ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Pastaroji renginio dalis pristato dailius, pavyzdingus ir vertingus „perliukus“, t. y. gospel choras „Sounds in G“, Justina Arutiunian ir grupė, krikščioniškos muzikos gerbėjų puikiai atpažįstami atlikėjai Juras Grincevičius, Arnoldas Jalianiauskas, Raimonda Kirijanovienė, Angelė Joknytė, taip pat Vytautas Kairys ir Aistė Abromaitytė, svečiai iš Latvijos – grupė „Leviti“ ir krikščioniško roko kolektyvas „Gyvai“.

Trumpas pokalbis su specialiai „Sielų“ festivaliui akustinę programą rengiančia grupe „Gyvai“ bei dainininke Justina Arutiunian, kuri su grupe atliks armėniškas giesmes.

Ką Jus sutalpinate į abstrakciją GYVAI ?

Grupė „Gyvai“

Dima. Gyva muzika, gyvi žmonės, gyvas atlikimas, gyvi tekstai, gyva ir nestovinti vietoj grupė. O šiaip, viskas, kas susiję su gyvenimu, gyvybe ir gyvumu telpa ir į GYVAI abstrakciją.

Kaip atlikėja Justina atrado savo grupę?

Justina. Grupė nėra susiformavusi, muzikantai, su kuriais aš dainuoju, vis keičiasi. Pirmieji soliniai pasirodymai buvo su Sauliumi Petreikiu, profesionaliu trimitininku, kurį šiek tiek pažinojau ir susiradau. Maloniai nustebino tai, jog jį domina armėniška muzika ir kad jis grojo ne tik trimitu, bet ir armėnišku duduku. Nepažinojau muzikanto Lietuvoje, kuris mokėtų groti šiuo instrumentu, taip primenančiu žmogaus balsą. Vienai iš aktyviausių Lietuvos vargonininkių Jūratei Lansbergytei pritariant, prieš maždaug dešimt metų giedojau armėniškas giesmes. Justė Martinkėnaitė – Kauno simfoninio orkestro smuikininkė, ją drauge groti pasikviečiau neseniai. Pažįstu Justę dar nuo M. K. Čiurlionio gimnazijos laikų ir žinau, kad ją domina įvairūs netradicinių sudėčių kūriniai, senovinė ir „įdomesnė“ muzika.

Valdemaras Klemanskis su manimi festivalyje „Sielos“ gros pirmą kartą.

Džiaugiuosi jo jautriu ir išraiškingu muzikavimu. Prie mūsų festivalyje prisijungs ir padės perkusininkas Remis Kirijanovas. Jam patinka armėniška muzika ir sutarėm, kad kartu pagrosim, išties džiaugiuosi, kad jis prisijungė.

Kas pasikeitė GYVAI per aštuonerius gyvavimo metus?

Justas. GYVAI prieš aštuonerius metus buvo paauglių grupė, kurie po pamokų susirinkdavo kartu pabrazdinti senomis, kažkieno dovanotomis gitaromis. Kadangi visai gerai skambėdavo, tai mūsų gerbėjai skatino nesustoti ir groti toliau. Tikiu, jog tikėjimas, šeimos bei artimųjų palaikymas, stiprios grupės narių asmeninės vertybės išlaikė mus drauge – bei padeda iki šiol.

Justina, ką jums reiškia armėniška muzika, na ir kodėl būtent ją pasirinkote?

Dainininkė Justina Arutiunian

Justina. Atvirai sakant, esu pusiau armėnė, mano abu tėvai dainuojantys, o armėnišką muziką girdžiu nuo pat vaikystės, ji man tokia pat artima, kaip ir lietuvių kalba. Tiesą pasakius, kaip solistė pradėjau dainuoti ir mokytis tik prieš porą metų. Mane vis kviesdavo atlikti armėniškas dainas per Armėnijos Nepriklausomybės dieną, taip pat teko dalyvauti ir kituose minėjimuose. Taigi, šiuo metu tik pradedu keliauti savuoju, solistės keliu.

Ką norite pasakyti „Sielų“ klausytojams savo tekstais, muzika?

Justina. Mūsų kūryboje „gyvena“ turtinga armėniškos kultūros dvasia. Savo giedojimą suvokiu kaip Kūrėjo šlovinimą, Gerosios Naujienos nešimą, stengiuosi, kad tai būtų TIKRA, nuoširdu ir prasminga. Kiekvieną giesmę „Sielose“ pristatysiu su jos istorija ir pagrindine tema.

Kaip gimsta „Sielų“ muzika?

Justina. Pačių armėniškų dainų nereikia kurti, jos jau yra sukurtos. Belieka jas išmokti ir pateikti bei improvizuoti. Į kiekvieną giesmę, dainą reikia įsiklausyti. Jos tokios turtingos... Mėgstu kurti ramybėje ir tyloje, dažniausiai – dieną. Labiausiai patinka kurti užsidarius „Muzikos akademijos“ klasėse, kur, rodos, pasuolėse guli apdulkėjusios natos. Mane įkvepia įvairios pasaulio tautų muzikos, taip pat sakralinės muzikos klausymas ir kiti nuostabūs dalykai.

Kaip savo muzika įžiebti viltį? Kaip „prisiliesti“ prie klausytojo?

Dima. Svarbiausia būti atviriems ir nuoširdiems tiek savo muzikoje, tiek kūryboje dalytis savo gyvenimu ir savo patyrimu. Klausytojai vertina tai, kas gyva, asmeniška ir nuoširdu.

Justina, kaip sužinojote apie „Sielų“ festivalį ir ką žadate „Sielų“ festivalio klausytojams?

Justina. Kadangi „Sielos“ – krikščioniškos muzikos festivalis ir girdėjau, jog čia būna smagu, panorau dalyvauti, tad kreipiausi į organizatoriais. Pasistengsiu, kad festivalio dalyviai išgirstų netradicinę ir gražią muziką, kūrinius, kuriais kreipsis tiesiai į klausytojų širdis.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmas „Berniukas su dviračiu“

Vilniuje ką tik baigėsi septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – kai kurie filmai iškeliavo į kitus miestus ir iki vasario 5 dienos bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Nidoje.

Menai

Nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.

Jūratė Stauskaitė

Žmogus nuo pirmųjų žingsnių turi suvokti, jog šiame pasaulyje jis nėra tam, kad jį kopijuotų, o tam, kad pasaulis jį atskleistų.

sinagoga

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

Malda su Ignacu Lojola

Kiekviena meditacija  įneš šviesos ir padės suvokti ignaciškąjį dvasingumą, paskatins apmąstyti savo paties patirtį. Knyga padės tiek melstis asmeniškai vienumoje, tiek lavintis mažose maldos grupelėse.