Pilotas klausė Jėzų: „Ar tu esi žydų karalius?“

Jėzus atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“

Pilotas tarė: „Ar aš žydas? Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs?“

Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Betgi mano karalystė ne iš čia“.

Tuomet Pilotas jį paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“

Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“.

Kiti skaitiniai: Dan 7, 12-14; Ps 92; Apr 1, 5-8



Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius


Kristus Karalius
 
Bažnyčia kiekvienais metais lapkričio pabaigoje, prieš prasidedant Adventui, vieną sekmadienį švenčia Kristaus Karaliaus šventę. Mūsų laikais žodis „karalius“ nebeturi didelės reikšmės. Karalių viešpatavimas jau baigia išnykti. Kodėl tad dar tebešvenčiama Kristaus Karaliaus šventė? Kodėl, tarp daugelio titulų, Kristui duodamas ir karaliaus titulas?

Prisiminkime Jėzaus teismą. Pilotas klausė Jėzaus: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus jam atsakė: „Taip yra, kaip sakai“. Tačiau Jėzus dar pridėjo: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Betgi mano karalystė ne iš čia“. Jėzus prisipažino esąs karalius, tačiau visai kitoks, negu šio pasaulio valdovai. Pirmieji Jėzaus misijos žodžiai buvo: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. Dangaus karalystė ir Dievo karalystė reiškia tą patį. Ta karalystė - ne teritorija. Ta karalystė - tai nauja era, kurią atnešė Jėzus.
 
Visi mes esame raginami ieškoti Dievo karalystės. Ir Jėzus ragina jos ieškoti: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisingumo, o visa kita bus jums pridėta“ (Mt 6,33). Nors Dievo karalystė yra dovana, tačiau Jėzaus mokyme matome kai kurias sąlygas, kad į ją patektume. Kad suprastume, kokia yra Kristaus karalystė, mums yra svarbu pažinti patį Karalių - Jėzų Kristų. Esame tiek daug apie jį girdėję, skaitę, tačiau ar asmeniškai Jį pažįstame, ar jaučiame Jo artumą savo širdyje? Išganymo plane kiekvienam iš mūsų yra numatytas momentas, kada mes asmeniškai apsisprendžiame priimti Jėzų kaip savo asmens ir savo gyvenimo realų Išganytoją, Valdovą, Karalių. Tą momentą vadiname „atsivertimu“. Nors krikštu tapome Jėzaus sekėjų bendrijos nariais, tačiau, kad tikrai tokiais būtume, reikia ir mūsų asmeniško, sąmoningo apsisprendimo. Prisiminkime kaip Jėzus kalbėjo Nikodemui: „Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“. Jėzus taip pat pasakė: „Aš atejau atnešti gyvenimo ir atnešti jo apsčiai“ (Jn 10,10). Ne tik po mirties, bet dabar. Gyventi  karalystėje - tai trokšti vis daugiau to pilnutinio gyvenimo, kurį atnešė Jėzus. Gyventi karalystėje - tai gilintis į Jo Žodį, Šv. Raštą, jį skaityti. Gyventi karalystėje - tai pasitikėti Jo Žodžiais. Fariziejai paklausė Jėzaus: „Kada ates Dievo karalystė?' Jėzus jiems atsakė: „Dievo karalystė jau yra jūsų tarpe“ (Lk 17, 20-21).

Pamąstykime: Jėzus Kristus kentėjo ir mirė ant kryžiaus už mus. Jis prisikėlė, kad išvaduotų mus iš amžinos mirties ir mums atidarė dangaus vartus. Jis atpirko mus savo brangiausiu krauju ir taip trokšta, kad išdrįstume visiškai atsiduoti į Jo rankas. Kristus, mūsų Karalius nori, kad Jį pažintume, kad Jis galėtų valdyti mūsų gyvenimą. Jis nori, kad pilnai  gyventume: Jis gali išgydyti mūsų kūno ir sielos žaizdas; Jis gali atnaujinti tai, kas mumyse apmirę; Jis gali duoti naujo ryžto kiekvieną dieną pasitikti su džiaugsmu ir pasitikėjimu. Šis mylintis Karalius kviečia mus į savo karalystę.

Prašykime Šventosios Dvasios, kad Ji apšviestų, sustiprintų ir padėtų  pilnai atsiduoti Kristui. Juk didžiausias turtas pasaulyje ir didžiausia privilegija yra pažinti Jėzų Kristų ir priklausyti Jo karalystei... Juk mūsų vardai yra įrašyti dangaus knygose; esame amžinojo  gyvenimo paveldėtojai. Ir šiame gyvenime, kaip apaštalas Paulius sako, „niekas negali mūsų atskirti nuo Kristaus meilės“. Tai yra pajutę žmonės, visiškai atsidavę Kristui, net sunkiausiose gyvenimo  sąlygose. Štai ištrauka iš Sibire parašytos maldos į Kristų Karalių:

Viešpatie Kristau, nuo kryžiaus sosto
nužengei Karalium į jautrias sielas,
nuo kryžiaus sosto parodei žmonijai kelią
į laimės šalį, kryžiaus soste atvėrei mums
savo širdies turtų gausybę. Sielų Karaliau,
labai dėkoju, kad ir man leidi kryžiaus šešėly augti.
Išganytojau, leiski man, mano mylimiesiems ir mano
Tautai pajusti Tavo Švč. Širdies šilimos, meilės ir jėgos.
Amen.


Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai