Argentinos vyskupai paskelbė surengsiantys nacionalinį Bažnyčios socialinės doktrinos kongresą. Jis įvyks Rosario vyskupijoje 2011 metais ir bus vienas iš tais metais švęsimo krašto nepriklausomybės dušimtųjų metinių jubiliejaus renginių. Kongreso tikslas padėti tikintiesiems geriau ir giliau suprasti teisingumo ir solidarumo vertybes pastoracijoje. Tai bus įnašas į Bažnyčios pastangas įgyvendinti vadinamąją „Krašto projekto“ iniciatyvą, pagal kurią „kiekvienas gyventojas galėtų jaustis piliečiu ir broliu, o visi kartu – tauta“, – pažymėjo Argentinos vyskupai pasibaigus jų metinei plenarinei asamblėjai.

Vyskupai pavedė parengti Bažnyčios socialinės doktrinos kongresą trims institucijoms: episkopato socialinės pastoracijos bei teisingumo ir taikos komisijoms bei Argentinos katalikų universitetui. Pagrindiniu Kongreso svertu bus popiežiaus Benedikto XVI socialinė enciklika „Caritas in veritate“, kurios šviesoje bus apžvelgtas Bažnyčios socialinis magisteriumas, pradedant Leonu XIII.

Argentinos ganytojai, būsimo kongreso rengėjus, o taip pat būsimus dalyvius, paragino dėmesingai atsižvelgti į pagrindinius kongreso užmojus: sąryšį tarp socialinės tikėjimo dimensijos, naujosios evangelizacijos ir socialinio magisteriumo; misijinį įsipareigojimą siekti teisingesnės ir atsakingesnės visuomenės, kuri skatintų visų krikščionių ir piliečių dalyvavimą; popiežių magisteriumo socialinio mokymo principų ir vertybių skelbimą, kad jis saistytų ne tik eilinius žmones, bet vadovaujančius pareigūnus; tvirtesnį įsipareigojimą skurdo šalinimui kaip tautos darnaus vystymosi sąlygą.

Argentinos ganytojai be to priminė, kad kongreso tikslai pilnai atitinka žemyno Bažnyčios „Didžiąją misiją“, kuri išjudino iš sąstingio 22 Lotynų Amerikos episkopatus. Jie taip pat paragino kongreso organizatorius į pasirengus įtraukti kuo daugiau žmonių, kiekvieną parapiją, visas vyskupijas, katalikiškus universitetus ir institutus bei krašte gyvuojančius pasauliečių sąjūdžius. Vyskupams nemažiau svarbu, kad pasiruošimai kongresui virstų formavimu. Todėl jie paragino pastoracijos darbuotojus siekti, kad ruošos procesas išugdytų naujus lyderius, politinio ir profesinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo vadovus.