Lapkričio mėnesį Londone įsikūrusiosioje Vyskupo Čalonerio mokykloje rinkosi lituanistinių mokyklų, lietuviškų būrelių ir lietuvių kalbos fakultatyvų britiškose mokyklose mokytojai iš visos Jungtinės Karalystės. Tradiciniu tapęs jau trečius metus organizuojamas kvalifikacijos kėlimo seminaras suteikė progą ne tik mechaniškai atnaujinti žinių bagažą, bet ir papildyti širdies atsargas meile Tėvynei, jos kalbai ir tradicijoms.

Ar gali darbui ir žinių troškimui neįkvėpti profesoriaus Liberto Klimkos gausiai vizualine medžiaga iliustruoti pasakojimai apie tautinę tapatybę ir etnokulūrą? Pedagoginio universiteto profesorius, dėstantis baltų religiją, mitologiją, mokslo istoriją, seminaro metu dalyvius mokė, ką galima iš etninės kultūros, tautosakos, mitologijos teikiamo lobyno panaudoti pamokoms, ir be didaktikos kančių įdiegti besiformuojančiai asmenybei, kol šios vertybės taps suprantama savastimi.

Kas yra tautinė tapatybė? Kalba yra svarbus jos ingridientas, visą gyvenimą reikia mokytis ir vis atsiras nežinomų reikšmių ar fraziologizmų. Istorinė atmintis yra antrasis kertinis pamatas stiprinant tautinę tapatybę – kiekvienas lietuvis turėtų žinoti pagrindinius istorinius įvykius ir tokiu būdu skleisti gerąją žinią apie Lietuvą ir jos didžią praeitį. Etninė kultūra – tai tautos tradicijos ir papročiai, pritaikyti XXI amžiui. Būtina pasiimti iš praeities, kas šiandienai aktualu – pirmiausiai dvasinius dalykus: dainas, pasakas, sakmes, patarles, priežodžius, jie ne tik atspindi senolių išmintį, bet ir turtina kalbą.  Iš tautinės tapatybės išauga pilietiškumas- nesvarbu, kur jis reiškiasi, Anglijoje, Brazilijoje ar Lietuvoje.

Ką bendro istoriniame kontekste turi Lietuva ir Jungtinė Karalystė?  Nemažai sąsajų galima rasti mokslo istorijoje. Pavyzdžiui, beveik porą šimtų metų visa Europa mokėsi karybos iš 1650 metais Amsterdame lotynų kalba išleisto Kazimiero Semenavičiaus vadovėlio “Dydysis artilerijos menas” –  knyga atitiktų šiuolaikinio  “betselerio” statusą, ji buvo išverstas į anglų, vokiečių, olandų ir prancūzų kalbas. Britų bibliotekoje yra saugomi Semenavičiaus daryti originalūs brėžiniai, rodantys, kaip įtvirtinti pilies bastionus. Deja, į lietuvių kalbą knyga nebuvo išversta...

Vilniaus Universiteto lituanistinių studijų katedra gali didžiuotis savo įdirbiu tyrinėjant lietuvių kalbos mokymo problematiką ir praktiškai pritaikant lietuvių kalbos, kaip negimtosios arba kaip gimtosios, bet nepagrindinės kalbos teorines žinias. Dr Virginija Stumbrienė pristatė Europos Tarybos kalbų mokėjimo lygius, kalbos mokymą komunikaciniu būdu ir naujaisius katedros leidinius. Esame labai dėkingi, kad lektorė sutiko atvykti į seminarą ir pristatyti šiais metais jos ir H.Prosniakovos išleistą pirmąjį elemetorių, skirtą užsienio lietuvių švietimo įstaigų mokiniams. Kaip lektorė pastebėjo, mokyti be vadovėlių – labai sunki užduotis bet kuriam mokytojui. Elemetorius “Labas” skirtas pačiam jauniausiam mokykliniam amžiui- lituanistinių mokyklų 7-8 metų vaikams, bet gali tikti ir mažesniems, priklausomai, kokio kalbos mokėjimo lygio yra vaikas. Knygelėje mokoma pažinti raides, skaityti, rašyti ir suprasti iš klausos, kieviena tema sudėta iš 4 dalių, 3 potemių ir kartojimui skirtos medžiagos.

Vartant vadovėlį apima malonus pojūtis - knygos formatas spalvingas ir žaismingas, tarsi romane, pagrindine siužetine linija per knygos pirmąją ir antrąją dalį keliauja herojė Gabrielė ir pirmuoju asmeniu pasisako įvairiomis temomis: apie šeimą, mokyklą, draugus, laisvalaikį ir pomėgius. Ir klausia vadovėlio skaitytojo – o ką tu veiki? Per teksto struktūrą vaikai mokomi gramatinės raiškos, medžiaga ir užduotys pritaikytos jaunam amžiui. Lektorės planuose- parašyti mokytojo knygą, paaiškinančią kaip mokyti pagal naująjį vadovėlį. Tikimasi, kad mokytojo knygos elektroninė versija kitų metų pirmame pusmetyje bus patalpinta Švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje ir tokiu būdu bus prieinama visiems mokytojams.

Lituanistinėms mokykloms reikalingi vadovėliai ir mokymo programos – štai kamyninės Lenkijos Švietimo ministerija šiais metais patvirtino programą savaitgalio mokykloms užsienyje. Reikai standartizuoti, kas turi būti išmokoma skirtingose mokyklose, skirtingose šalyse. Būtina šviesti ir Lietuvoje dirbančius pedagogus, kas yra lituanistinė mokykla ir ko tikėtis iš grįžusio iš užsienio vaiko: kad ir lankęs lituanistinę mokyklą, jis negali turėti tokį pat žinių ir kalbinės patirties lygį kaip bendraamžiai Lietuvoje.

Kai vaikai pradeda lankyti anglišką mokyklą ir pirmiausiai susiduria su anglų kalbos žodynu, žodžių ir sakinių sudarymo būdu, juos labai sunku išmokyti taisiklingos lietuvių kalbos – pabrėžė litunaistinės mokyklos “Švyturiukas” vadovė Nijolė Jankauskienė, kuri seminaro dalyviams parodė lietuvių kalbos pamokos įrašą. Lietuvių kalbos gramatika yra labai sunki ir sudėtinga, tad nenuostabu, kad išeivijoje gyvenančius vaikus sunku išmokyti, bet ir Lietuvoje – kur yra kalbinė aplinka ir kultūra,  kiek vaikų neišlaiko egzamino ar turi nepateninamus pažymius? Tikimybė, kad užsienio šalyse gyvenantys vaikai gebėtų taisiklingai skaityti ir rašyti, kad išmoktų tokią sudėtingą lietuvių kalbos gramatiką nėra didelė - užsiėmimų šeštadieniais metu mokoma ne tik gramatikos subtilybių, bet ir literatūros, krašto pažinimo ir istorijos, meninio ugdymo dalykų - muzikos, teatro, tautinių šokių, tautinio meno, tuo pat metu šie papildomi užsiėmimai pasitarnauja žodyno turtinimui.

Kaip dainavimas padeda nudirbti nemažą darbą mokant vaikus lietuvių kalbos ir turtintinant žodyną, papasakojo lituanistinės mokyklos „Moksliukas“ vadovė Rita Gužauskienė. Jos pamokų kredo: „Daina yra bendravimo būdas“, buvo patvirtintas mokyklos choro pasirodymo Vilties ir Gedulo dienos minėjime įrašu. Minėjimas tapo sosiokultūrine terpe, kurioje jos dalyviai pasijautė tautos ir tradicijos dalimi. Dainavimas ugdo vaikų muzikinę klausą, ritmo pojūtį, gebėjimą muzikuoti, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir, svarbiausia – susidomėjimą lietuvių kalba. Daina, prieš tapdama muzikos instrumentu, buvo eilėraštis, todėl yra svarbu, jog vaikas suprastų ką reiškia dainos tekstą sudarantys žodžiai, fraziologizmai ir vaizdiniai. Lektorė pasidalino savo pastebėjimais, kad vaikų tautinis identitetas ir prigimtinė genetika ryškiausiai prabyla tuomet, kai vaikai dainuoja liaudies dainas.

Lituanistinės ir menų mokyklos „Studija“ vadovė Violeta Vegelevičienė apžvelgė menų – literatūros, dailės, muzikos, teatro, panaudojimą skatinant vaikų patriotiškumą, meilę Lietuvai, susidomėjimą Lietuvos istorija, architektūra, tautosaka ir papročiais. Ugdant kūrybingą asmenybę labai svarbi sintezė tarp meno ir gimtosios kalbos. Mokyklos mokymo programos sudaromos tokiu būdu, kad pamokos būtų intergruotos ir persipynusios tarpusavyje: jei istorijos pamokoje kalbama apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tai per dailės pamoką bus piešiami įsivaizduojami kunigaikščių portretai, o dramos būrelyje statoma pjesė „Mindaugas“. Įdomi ir aktuali tema – lietuvių literatūros ir dailės sintezė: vaikai skaito lietuvių poetų eiles apie gamtą, apie Lietuva, išsirenka patikusią pastraipą ir ją interpretuodami piešia, o tekstą įkomponuoja piešinyje. Tokios praktinės užduotys ugdo ne tik skaitymo, rašymo įgūdžius, bet ir teksto suvokimo ir analizės gebėjimus. Pasak lektorės, jei ne kalba iš širdies į širdį, ką daro mokytojai, ne mokytojų patriotiškumas ir entuziazmas, tokių gerų rezultatų mokykloje būtų neįmanoma pasiekti.

Darbo su ankstyvosios paauglystės amžiuje esančiais vaikais patirtimi pasidalino lituanistinės mokyklos „Kodėlčius“ lietuvių kalbos, literatūros ir etnokultūros mokytoja Virginija Stukaitė-Laniauskienė. Mokant tokio amžiaus vaikus, kad juos sudominti pamokos tema, reikalingas specifinis požiūris, tad lektorė savo pamokose naudoja kompiuterį ir interaktyvius žaidimus. Tradicinės metų šventės – puiki proga pakalbėti apie papročių ir kultūrų skirtumus tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, nė viena šventė neapsieina be žaidimų ir įvairių individualių ir darbą grupėje skatinančių užduočių.

Seminaro metu buvo paliesta ir ateities tema- Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė apžvelgė lituanistinio švietimo padėtį pasaulyje ir departamento funkcijų tęstinumą po reorganizavimo. Kaip žinia, LR Vyriausybė nusprendė nuo 2010 metų sausio 1 dienos reorganizuoti TMID’ą, dalį jo funkcijų, tarp jų ir lituanistinių mokyklų veiklos priežiūrą, perduodant Užsienio reikalų ministerijai. Užsienio reikalų ministerijai kitiems metams iš valstybės biudžeto numatyta 1,074 milijono litų įgyvendinanti naują Ryšių su užsienio lietuviais politikos formavimo ir įgyvendinimo programą, kurios pagrindiniai tikslai yra stiprinti ryšius su užsienio lietuviais ir išeiviais iš Lietuvos bei įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.

Lituanistinis švietimas, gan populiarus dėmuo valstybės priimtuose strategijose ir programose, atveria Lietuvai žmogiškuosius klodus, išeivių vaikams nutiesdamas tiltą tarp dabarties ir ateities, tarp gyvenamos šalies ir Lietuvos.

Lapkričio mėnesį Londone įsikūrusiosioje Vyskupo Čalonerio mokykloje rinkosi lituanistinių mokyklų, lietuviškų būrelių ir lietuvių kalbos fakultatyvų britiškose mokyklose mokytojai iš visos Jungtinės Karalystės.