2010 m. kovo 15 d., pirmadienis

„Liaudies kultūra“ viliasi sulaukti paramos

2009-11-29
Rubrikose: Visuomenė » Žiniasklaida 

„Kadangi ateinantiems metams centras veiklai negauna nė vieno cento, mes neturime iš ko leisti ir šito žurnalo“, – komentuoja žurnalo vyr. redaktorė Dalia Rastenienė.

Žurnalui (leidybai), pasak redaktorės, mažiausiai reikėtų 57 tūkst. litų (metams).

Žurnalo vyr. redaktorė viliasi, kad dalį lėšų galėtų padengti prenumeratoriai. „Bet mes to planuoti negalime. [...] Jei būtų 1000 prenumeratorių, galėtume susimokėti už spaustuvę. Bet jų nebus tiek daug turbūt, nes sunkmetis“, – svarsto pašnekovė.

Žurnalo „Liaudies kultūra“ situaciją blogina tai, kad leidinys, skirtingai negu kiti mokslo žurnalai, negali pretenduoti nei į Spaudos rėmimo fondo, nei į Mokslo tarybos fondo paramą, nes pirmasis negali paremti biudžetinės įstaigos leidinio, o antrasis neremia mokslo institucijoms nepriklausančių leidinių.

Etninės kultūros globos tarybą yra pasiekęs kultūros ir mokslo veikėjų raštas. Jame išreikštas susirūpinimas, kad „ateinančiais metais valstybės biudžete nenumatyta lėšų žurnalo steigėjo ir leidėjo Lietuvos liaudies kultūros centro veiklai, o tuo pačiu – ir žurnalo „Liaudies kultūra“ leidybai“.

Raštas buvo nusiųstas Vyriausybės vadovui A. Kubiliui, kultūros ministrui R. Vilkaičiui ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui V. Stundžiui. Etninės kultūros globos tarybos didžioji dauguma narių rekomendavo Seimui ir Vyriausybei 2010 m. valstybės biudžete skirti žurnalo „Liaudies kultūra“ leidybai reikalingą sumą – 57 tūkst. litų.

„Raštas buvo nusiųstas kaip kreipimasis, kad atkreiptų dėmesį ir vis dėlto kažkaip surastų lėšų tam finansavimui.

Iš Ministro Pirmininko kanclerio gautas atsakomasis raštas, kuris atėjo Etninės kultūros globos tarybai ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bei Lietuvos lenkų kultūros centrui. Kol kas yra taip“, – pasakojo žurnalo „Liaudies kultūra“ vyr. redaktorė ir viliasi, kad lėšų 2010 m. biudžete šiam žurnalui atsiras.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Lietuva

Apie Lietuvos lietuvišką būtį – pašnekesys su kultūros istorike Inge Lukšaite.

Trispalvė

Apie Lietuvą kalba, rašo ir galvoja – kas tik netingi. Laisvė žodžiui ar minčiai išreikšti – viena demokratijos pagrindų.

Garlandas

Pirmą kartą žymus britų karikatūristas Nicholas Withycombe’as Garlandas iš totalitarinės sistemos besivadavusioje Lietuvoje apsilankė 1989 metais. Pagrindinis akstinas čia atvykti buvo jo noras sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, ir tai pavaizduoti popieriaus lape. 

trispalvė

Vėl įsimylėkime savo Tėvynę, žmones, išbandymus, kuriuos Viešpats mums padovanojo, leiskime širdžiai plakti laisvės varpo ritmu ir visos kliūtys bus įveikiamos, visos nuoskaudos teatrodys menkniekiai.

Andrius Navickas

Deja, tampa įprasta, kai politikų sprendimus sunku vertinti kitaip, nei kaip pasityčiojimą iš visuomenės.