2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

„Atika“: po karų lieka „Himnai ir vėliavos“

2009-11-30
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Multimedija » Muzika  LUX/jauniems » Neformatas 

Klaipėdiečių grupė „Atika“ savo gerbėjus pradžiugino nauju albumu „Himnai ir vėliavos“. Iš pirmo žvilgsnio šis albumas būdingas „Atikos“ kūrybai: ironija, ekstravagancija, tekstų rupumas, nuo kurio nevalingai užsikosti, kalbos ir muzikos logikos nepaisymas, miesto pranašo nuoširdumas, kuris paperka labiau nei ištobulintos garsinės ir tekstinės konstrukcijos. Visa tai (ir dar daugiau) yra „Atika“, kuriai apibūdinti vis nepakanka leksikono.

Tačiau albume „Himnai ir vėliavos“ yra ir pokyčių, kurie verčia suteikti indulgencijas už aranžuočių problemas, atleisti grojimo paprastumą, vieną ar kitą „skylę“ albume, nes „Himnai ir vėliavos“ perplėšia tuos luobus, kuriuos mums siūlo lyrikos šablonai. Sakau lyrikos, nors dar Darius Žvirblis ir ragina išeiti į gatves, tačiau klausant „Atikos“ naujo darbo norisi į jas išeiti ne tam, kad būtų parodyta, jog „Lietuva artojų, o ne gėjų“, bet vakare, gal net naktį, kai siela nemaskuoja savo plyšių...

Šįsyk Darius Žvirblis su kompanija klausytoją vedžioja ne tik po naktinę Klaipėdą, bet ir po Argentiną, Mulen Ružą, Koloradą ir Kilimandžarą, supažindina su tokiais personažais kaip hobitai, kaliausė, balerina, piratai, delfinai (tai tik keletas „Atikos“ dainų veikėjų) ir asociacijpmis jį perkelia į gyvenimo absurdą, kuriame išsilukštena patys tikriausi dalykai.

Atleiskite, bet Darius Žvirblis yra tikras mazochistas. Jam peršti, skauda, gelia, ir jis atlieka sugestijos seansą, kad tai patirtų ir jo klausytojas. Jis ieško Mesijo, laukia, kol Dievo žodis nuskambės iš CD grotuvo, priversdamas krūptelėti, kad esi užtiktas gūdžioj banalybėje. Jis kraujuoja ieškodamas meilės ir kviečia nepaversti jos paviršutiniškumu.

Tad „Atika“ neužsiima gydymu, bet prikišamai parodo, ko mums pasiutusiai reikia: mylimo žmogaus artumos, nepažįstamo Dievo, jaukaus kampo. Pagaliau – ramybės, nes maištas nuslūgsta ir po visų karų lieka „Himnai ir vėliavos“.

Tomas Viluckas

1.Himnai ir Vėliavos
2.Kažkur Horizonte (Netoli Kolorado)
3.Žiema Atėjo
4.Ilsėkis Ramybėj
5.Balerina Ant Pastolių
6.Lietpalčiais Praeiviai Tekini
7.Gana (Japių ir Hipių)
8.Laimė Argentinoj
9.Tebūnie, Kas Buvo
10.Kaligula, Laisvai!

ATIKA „Kaligula, Laisvai!“

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

istirpusios_alpes 2010-05-23 19:06

Patiko straipsnis!

laimėsdramblys 2010-04-10 23:23

LZR, sutinku! hipių ir taip per mažai.

felicija 2010-01-08 15:40

girdejau, kad bombai priklausanciose muzikos irasu parduotuvese, esanciose baltu lanku knygynuose ir kitur netrukus - siek tiek daugiau nei po savaites pasirodys.. arba ieikite i atikos puslapi - galit uzsisakyti pigiau....

Malonė 2009-12-01 12:38

Krikscionisko turinio mazoka, arba kitaip tariant isvis nematau.

Justinas Žilinskas 2009-12-01 11:49

Betgi gražu. Bent jau daina išstatyta apžiūrai :)

LZR 2009-12-01 11:26

Japių gal ir per daug , bet tik ne hipių !!! Jų ir taip smarkiai per mažai , reiktų jiems išskirt kokius tai rezervatus , gal tai padėtų ...?

mindo 2009-11-30 15:11

Butu saunu, jei kas parasytu kur galima isigyti.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (7)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.