2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Gyčio Padegimo spektaklio „Bona Sforca. Atsisveikinimas“ premjera

2009-11-30
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 

Kauno menininkų namuose gruodžio 10 ir 11 d., ketvirtadienį ir penktadienį 18 val. Premjera! „Bona Sforca. Atsisveikinimas“ (vienos dalies spektaklis). Pjesės autorė Liucija Armonaitė, režisierius Gytis Padegimas, kompozitorius Gintaras Kizevičius, scenografė Skaidra Žeižytė, kostiumų dailininkė Jūratė Maurušatienė. Vaidina: Bona Sforca – Olita Dautartaitė, Ardžentas – Uršulė Taujanskaitė.

Spektaklis pristato iškilią Renesanso epochos moterį, tragiško likimo asmenybę – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą (1494–1557). Italė, kilusi iš garsios ir galingos kunigaikščių Medičių giminės – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina – daug nusipelnė Lietuvai, stiprindama ir garsindama Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą. Bona Sforca žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė; ji daug dėmesio skyrė šalies ūkio klestėjimui. Kartu tai buvo tragiško likimo asmenybė. Motina ir valdovė.

„Šiandien, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, labai pasigendu menininkų dėmesio mūsų valstybės istorijai. Kiek daug praeityje būta iškilių asmenybių, ypatingai svarbių tautai įvykių, žmogiškųjų dramų, ir... netikėčiausių dalykų! Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca – viena įdomiausių, kontroversiškiausių mūsų šalies valdovių. Jos gyvenimas ir veikla nusipelnė didelio dėmesio, išsamios analizės, užuot ją tradiciškai minint kaip Barboros Radvilaitės nuodytoją... Šiame spektaklyje bandysime sugriauti tą mitą. Ar bent paskatinsime suabejoti kaltinimais...“ - pjesės autorė Liucija Armonaitė.

„Lietuvai, o ir kitoms Europos valstybėms pastaruoju metu vis aktyviau ima vadovauti moterys. Todėl visai natūralu, jog Lietuvos vardo tūkstantmečio metais atsigręžiame į Boną Sforcą, – sako G. Padegimas. – Bona Sforca nebuvo tik figūra šalia vyro ir vaikų. Prie jos vardo daug kartų galima rašyti „pirmą kartą“, „pirmoji“. Pavyzdžiui, ji įsteigė pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilniuje, 1539–1542 m. veikusią aukštesniąją mokyklą. Tai buvo moteris, kuri aktyviai dalyvavo politikoje, tvarkė valstybės ūkį, daug dėmesio skyrė kultūrai, menams – samprotauja spektaklio režisierius Gytis Padegimas.

Vienos dalies spektaklyje „Bona Sforca. Atsisveikinimas“ žadama atskleisti daug nežinomų karalienės Bonos biografijos faktų. Kviečiame į spektaklio premjerą Kauno menininkų namuose gruodžio 10 ir 11 d., ketvirtadienį ir penktadienį 18 val., taip pat į spektaklio gastroles Vilniuje Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) Gruodžio 15, 17, 18 d., 18 val.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

baltrus 2009-11-30 17:38

" Pavyzdžiui, ji įsteigė pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilniuje, 1539–1542 m. veikusią aukštesniąją mokyklą." Gal per drąsi interpretacija? Tiksliau būtų sakyti, kad globojo tos mokyklos steigėją Abraomą Kulvietį.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Algimantas Aleksandravičius (juodai balta foto)

Algimantui Aleksandravičiui 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, LDK paveldo poetiškus atspindžius“.

Aidas Marčėnas „Ištrupėjusios rdvės“

„Ištrupėjusios erdvės“ – tai poeto Aido Marčėno „devynių gyvenimų eilės“, arba dvyliktasis eilėraščių rinkinys. Naujuose eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai.