2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Dainuojamosios poezijos palėpėje – V. V. Landsbergis ir S. Cobello

2009-12-01
Rubrikose: Kultūra » Pramogų kultūra 
Vytautas V. Landsbergis

Žmonės sako, kad, tas, kuris neturi Kalėdų širdyje, niekada jų neras ir po Kalėdų eglute, todėl „Dainuojamosios poezijos palėpė” kviečia susišildyti vienas kito gerumu ir įleisti širdin šventės laukimą jau gruodžio 16 d. 19 val. Kauno valstybiniame dramos teatre, Parketinėje salėje, kartu su Vytautu V. Landsbergiu ir Stefano Cobello.

Jau tampa gražia tradicija, kad prieš žiemos šventes „Dainuojamosios poezijos Palėpę“ lyg koks Kalėdų senelis aplanko Vytautas V. Landsbergis – žmogus, tiesiog spinduliuojantis ramybę ir gerumą. Rašytojas, paskatinęs net suaugusiuosius vėl skaityti pasakas, žodžio meistras, į pasaulį išleidęs pelytę Zitą, arklį Dominyką, tarakoną Aloyzą ir daug kitų nuotaikingų padarų vėl atvyksta į Palėpę, kad savo ironiškomis, tautosakos motyvais praturtintomis dainomis, romansais ir muzikinėmis istorijomis įžiebtų klausytojų širdyse ramybę ir šventinę dvasią. Kartu su Vytautu šiluma ir dainomis dalinsis jo žmona Ramunė bei kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas (Raymist) – nuolatinis Vytauto V. Landsbergio kūrybinių sumanymų teatre ir kine partneris.

Kitas Kalėdinio vakaro svečias Palėpėje – italas Stefano Cobello. Rašytojas, žurnalistas, mokytojas, žaliųjų judėjimo aktyvistas, bardas – sunku ir išvardinti visas Stefano veiklas. Klausytojus hipnotizuojantis itališkomis baladėmis apie žvaigždes, jūrą ir marias, Stefano nejučia nuskraidina į savo gimtąjį, legendomis apipintą Romeo ir Džiuljetos meilės miestą – Veroną, talpinantį tūkstančius meilės, liūdesio ir džiaugsmo istorijų. Pradėjęs kurti 19 -os metų, Stefano Cobello jau beveik trisdešimtmetį dalijasi dainomis ne tik su gimtosiosios Italijos klausytojais, bet ir su lietuviais, kuriuos sako jau spėjęs pamilti. „Dainuojamosios poezijos palėpę“ aplankęs dar 2007 – aisiais, Stefano žadėjo sugrįžti ir savo pažadą tęsi. O kartu su Stefano Cobello gros multiinstrumentalistas, „Dainuojamosios poezijos palėpės“ senbuviu tituluojamas, pučiamųjų virtuozas Saulius Petreikis (dėdė Semas), lyriškoms Stefano dainoms suteiksiantis netikėto skambesio.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?