2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Šveicarų balsas prieš minaretus – visos Europos veidrodis?

2009-12-01
Rubrikose: Religija » Religijų dialogas 
Ciuricho minaretas

EPA nuotrauka

Sekmadienį, lapkričio 29-ąją, šveicarai buvo pakviesti balsuoti referendume prieš arba už leidimą greta musulmonų mečečių ar maldos namų statyti minaretus. Referendume dalyvavo virš 53 procentų balsavimo teisę turinčių Šveicarijos piliečių. Iš jų daugiau nei pusė, 57 procentai, balsavo prieš minaretų statybą. Po šio balsavimo draudimas statyti minaretus bus įrašytas Šveicarijos federalinėje konstitucijoje.

Referendumą iniciavo minaretų priešininkai, reaguodami į kelių musulmonų šventovių Šveicarijos miestuose projektus, numatančius taipogi ir minaretų statybą. Jie surinko įstatymo reikalaujamus balsus, virš 100 000, kad minaretų statybos klausimas būtų sprendžiamas visuotiniu referendumu.

Minaretai yra bokštai, skirti kvietimui musulmonams melstis numatytomis valandomis. Minaretai pradėjo plisti nuo VIII amžiaus, todėl kelios islamo srovės tvirtina, kad tai nenaudotinas išradimas, neturintis pagrindo pradiniame VII amžiuje mokiusio pranašo Mahometo mokyme. Tačiau daugumai musulmonų, daugeliui islamo tradicijų minaretai yra neatskiriama mečetės, musulmonų maldos namų architektūros dalis, panašiai kaip krikščioniškų bažnyčių varpinės. Todėl minaretai, mažesni ir simboliniai, statomi ir tada, kai musulmonai maldai kviečiami kitais būdais. Šveicarijos, kurioje jau yra pastatyti keturi minaretai, mečečių projektuose minaretai taip pat turėjo atlikti tik simbolinę funkciją, nuo jų nebuvo ketinama garsiu balsu kviesti maldai.

Kodėl šveicarams nepatinka minaretai?

Religinių temų apžvalgininkai skyrė daug dėmesio referendumui Šveicarijoje, prilygindami jį tarsi lakmuso popierėliui, galinčiam parodyti ne tik šveicarų, bet dalinai visų europiečių nemusulmonų požiūrį į islamą ir į musulmonus vakarietiškoje visuomenėje.

Šveicarijoje veikiantis religijų ir religinių procesų stebėjimo institutas „Religioscope“ tvirtina, jog prieš minaretus balsavę šveicarai galėtų būti sugrupuojami į kelias grupes, turinčias gana skirtingas motyvacijas.

Pirma, tai antiislamiškai nusiteikę asmenys, kurie dėl religinių, pasaulietinių ar politinių motyvų į islamo plitimą žiūri kaip į invaziją, prieš kurią reikia kovoti. Pasisakymas prieš minaretų statybą jiems yra šios kovos dalis. Vis dėlto ši grupė, nors ir gana regima, yra nedidelė. Daugelis kitų šveicarų vadovavosi kitais argumentais.

Kai kurie balsavimu prieš minaretus išreiškė savo nusistatymą prieš emigraciją, tiksliau sakant, prieš kultūrinį emigracijos aspektą. Šie balsuotojai nėra tiesiogiai nusistatę prieš islamą, tačiau jie nenori Šveicarijoje matyti kitų, kitokios kultūros žmonių. Šiuo atveju islamo religija yra emigrantų kitoniškumą sustiprinantis veiksnys.

Apklausos parodė, kad dalis šveicarų balsavimą prieš minaretus grindė abipusiškumo argumentu. Esą kai kuriose islamiškose šalyse neleidžiama statyti krikščioniškų kulto pastatų ar viešai demonstruoti krikščioniškus simbolius. Tad šie asmenys, balsuodami prieš minaretus, norėjo išreikšti savo protestą prieš tokią nelygią situaciją ir paraginti musulmonus gerinti krikščionių padėtį.

Panašiai kai kurie protestavo prieš moterų ir jų teisių islame padėtį. Šveicarai šiam klausimui itin jautrūs ir kiekviena diskusija apie islamą beveik neišvengiamai pasisuka šia linkme. Be to šveicarai dar gerai atsimena istoriją su Libijos diktatoriaus sūnumi Hanibalu Gedafi. Praėjusiais metais šis buvo suimtas prabangiame viešbutyje Ženevoje už tai, kad šiurkščiai elgėsi su tarnaitėmis. Dėl to Libija ilgam sulaikė kelis šveicarus, grasino sankcijomis ir t.t. Nors Libija yra veikiau diktatoriška nei islamistinė, tačiau daugeliui šveicarų liko įspūdis, kad juos pažemino musulmoniškas kraštas, toleruojantis blogą ir neteisingą elgesį su moterimis.

Dar kiti šveicarai balsavo prieš minaretus dėl to, kad turi neigiamą nuomonę apie islamą dėl nuolatos per žinias regimų naujienų apie išpuolius, sprogdinimus ir susirėmimus iš kelių islamiškų šalių; dėlto, jog vis tik nepatikėjo, kad nuo minaretų nebus garsiai meldžiasi ir baiminosi, kad bus trikdoma jų ramybė; dėlto, kad būtų išlaikyta Šveicarijos urbanistinė, architektūrinė vienovė.


Katalikų Bažnyčia: toks draudimas nenuoseklus

Šveicarijos katalikų vyskupai buvo pasisakę už leidimą statyti minaretus, nes tai yra religinis pastatas. Jei įvairių religijų išpažinėjams pripažįstama teisė, kaip kad Šveicarijoje, turėti savo kulto pastatus, kodėl musulmonai negali turėti mečečių su minaretais? Šveicarijos vyskupų nuomone toks draudimas yra nenuoseklus ir paaiškintinas labiau ne architektūriniais argumentais, o uždarumu, galbūt baime, nelabai palankia tarpreliginei darnai. Juo labiau, kad prieš referendumą netrūko propagandos, pristačiusios islamą pernelyg ekstremaliai ir perdėtai.

Nenuoseklu buvo ir tai, kad tarp draudimo statyti minaretus šalininkų buvo tokių, kurie prisiminė, kad Šveicarija, katalikiška ar protestantiška, yra krikščioniškos kultūros šalis, nors kitomis aplinkybėmis šią kultūrą nuvertino.

Vatikano radijo logotipas 2011

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

zz 2009-12-01 10:16

Europa neislaike tolerancijos egzamino. Ko gali tiketis iš kitų, jei pati būdama tokia pažangi, pasirinko baimės padiktuotą sprendimą. Europos dvasia drastiškai nusilpo

skalsu 2009-12-01 20:58

Man nepatinka musulmonų religinis agresyvumas Europoje, lygiai taip pat, kaip jiems nepatinka, kai krikščionys reiškiasi jų šalyse.

Tegu susikuria naują, Europai pritaikytą, savo religinės architektūros stilių.

Kazys 2009-12-02 06:18

Trumpa pirminė pastaba - Šveicarija nėra 'Europa'. Kalbu šiuo atveju ne apie geografinę padėtį, o tai kad ji nėra EU narė, ji NEPRIKLAUSO nuo Briuselio biurokratų. Tai viena priežastis kodėl šis Šveicarijos ŽMONIŲ sprendimas yra toks svarbus. Pabrėžiu, tai ne kabinetuose susėdusių, priviligejuotų biurokratų sprendimas, tai pačių Šveicarijos piliečių sprendimas. Esu gana tikras jog jis atspindi ir didžiumos 'Europos' žmonių nuomonę, tik kad 'Europos' žmonės, (vėl turiu omenyje ne geografinę sąvoką) neturi galimybės tą nuomonę išreikšti. Yra kas už juos sprendžia.

seksas 2009-12-04 23:42

'Esu gana tikras jog jis atspindi ir didžiumos 'Europos' žmonių nuomonę, tik kad 'Europos' žmonės, (vėl turiu omenyje ne geografinę sąvoką) neturi galimybės tą nuomonę išreikšti. Yra kas už juos sprendžia.' Think again. Olandijoj ar Belgijoj, su simtmetinemis multikulturalizmo tradicijomis, jiem giliai dzin kas ka stato, kaip rengiasi, ar kam meldziasi.

Kazys 2009-12-11 07:16

seksui. Gal Belgijos ir Olandijos žmonėms išties 'dzin' kaip keičiasi jų valstybės gyventojų sudėtis (abejoju), tačiau ne tai norėjau savo pastaboje pabrėžti. Esmė tame kad Šveicarijos gyventojai gali betarpiškai išreikšti savo valią, o Europoje (vėlgi politinėje, ne geografinėje), yra kas už juos nusprendžia.

seksas 2009-12-11 12:24

Ir kas už juos nusprendžia? Belzebubas? O gal Europos šalyse diktatūra? Ką tuo norit pasakyti? Kad ES lygu CCCP?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (6)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.

Vilnius

Šis vienas žodis, įrašytas Jurgio Matulaičio „Užrašuose“, buvo lemtingas dviem žmonėms, dviem žydams: Leo Jofei ir Samueliui Čarny-Nigeriui.